Pleuritas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Pleuritas – tai įvairių ligų sąlygotas pleuros lapelių uždegimas, su ar be skysčio susikaupimu pleuros ertmėje. Pleuritas gali būti ūmios arba lėtinės eigos. Taip pat klasifikuojama ir pagal pleurito lokalizaciją plaučių atžvilgiu.

Ligos eiga

Kol skysčio tarp pleuros lapelių nėra, paburkę lapeliai trindamiesi vienas į kitą sukelia skausmą nugaroje ar šone, kuris stiprėja giliai kvėpuojant, kosint, čiaudint, mažiau skauda gulint ant nesveiko šono. Ligonis stengiasi kvėpuoti paviršutiniškai, ieško patogesnės padėties lovoje, dažniau guli prispaudęs nesveiką šoną. Ligonį vargina bendri negalavimo reiškiniai – silpnumas, nuovargis. apetito stoka, prakaitavimas, sumažėjęs darbingumas. Atsiradus skysčiui, skausmas sumažėja ar visiškai išnyksta. Ligonis guli ant sveiko šono, karščiuoja (kūno temperatūra pakyla iki 39°C), dūsta (dusulys būna nuo nežymaus, pasireiškiančio fizinio krūvio metu, iki intensyvaus, trukdančio kalbėti). Pleurito eiga priklauso nuo ligos priežasties. Dažniausiai ligonio būklė pagerėja ir karščiavimas išnyksta per 2-3 savaites, visiškai pasveikstama per 1-2 mėnesius. Dažnai pleurito eigoje išskiriami du etapai. „Sausasis” pleuritas (skysčio tarp pleuros lapelių nėra) – ligonį vargina šono skausmas sustiprėjantis kosint, čiaudint, giliau kvėpuojant, sausas kosulys. „Sausasis“ pleuritas per kelias dienas pereina į „šlapiąjį “ pleuritą. „Šlapiasis “ (eksudacinis) pleuritas (tarp pleuros lapelių atsiranda skysčio) – ligonį vargina karščiavimas, prakaitavimas, dusulys. Pagal skysčio pobūdį „šlapiasis “ pleuritas būna serozinis (prisikaupia iš kraujagyslių išsisunkusio baltymingo skysčio), hemoraginis (skystyje gausu eritrocitų) ir pūlinis.

Į viršų