- Simptomai
- Priežastys
- Ligos eiga
- Tyrimas
- Medicininis gydymas
- Natūralus gydymas
- Komplikacijos
- Patarimai ir profilaktika
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai progresuojanti kvėpavimo takų liga, sutrikdanti jų praeinamumą ir dujų apykaitą, kuri yra susijusi su nenormalia plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas. Šios ligos galima išvengti ir būtina ją gydyti.
Tyrimas
Klausydamas plaučius gydytojas girdi sausų įvairaus tembro karkalų ar susilpnėjusį alsavimą. Atlikus plaučių funkcijos tyrimą (spirometriją), nustatomas kvėpavimo takų pralaidumo sutrikimas (obstrukcija). Be to, atliekami bronchus plečiantys mėginiai – kvėpavimo rodikliai nuo bronchus plečiančių vaistų nedidėja arba didėja nežymiai. Atlikus plaučių rentgeno nuotrauką stebimas plaučių oringumo padidėjimas, paryškėjusios kraujagyslės. Kompiuterinė plaučių tomografija yra jautresnis metodas už krūtinės ląstos rentgenografiją, leidžiantis anksčiau pastebėti ir tiksliau įvertinti pokyčius būdingus LOPL. Kraujo tyrime, ligai progresuojant, gali padidėti eritrocitų skaičius, sumažėti deguonies kiekis, padidėti anglies dioksido kiekis. Citologinio skreplių tyrimo pagalba galima nustatyti ar tai ligos atsinaujinimas ( daugiausiai būna alveolinių makrofagų), ar tai ligos paūmėjimas ( labai padaugėja neutrofilų, nedaug eozinofilų). Kai LOPL išsivysto jaunesniems nei 45 metų amžiaus žmonėms ir jų šeimoje yra sergančių šia liga, jie tiriami dėl alfa-1 antitripsino deficito. Širdies echoskopija padeda netiesioginiu būdu įvertinti plautinę hipertenziją, todėl yra naudingas lėtinės plautinės širdies diagostikai. Bronchoskopija sergant LOPL atliekama įtarus plaučių vėžį, jei reikia pašalinti tirštą sekretą ( pūlingo sekreto kamščius), susikaupusį bronchuose.