Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (lopl). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai progresuojanti kvėpavimo takų liga, sutrikdanti jų praeinamumą ir dujų apykaitą, kuri yra susijusi su nenormalia plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas. Šios ligos galima išvengti ir būtina ją gydyti.

Medicininis gydymas

LOPL – lėtinė liga, todėl gydymas turi būti ilgas ir pastovus. LOPL turi gydyti gydytojas. Ligos gydymo pagrindą sudaro pakopinis medikamentinis gydymas. Praktiškai vartojami tie patys vaistai kaip bronchinei astmai gydyti, tik jie mažiau efektyvūs.  LOLP gydymo principai: mesti rūkyti, gerinti bronchų laidumą, slopinti kvėpavimo takų uždegimą, mažinti nespecifinį bronchų jautrumą, gerinti bronchų sekreto pašalinimą, gerinti deguonies, mažinti anglies dvideginio pasisavinimą, gerinti fizinį pajėgumą (reabilituoti), slopinti kvėpavimo takų infekciją ligai paūmėjus.  Svarbiausios vaistų grupės yra: bronchus plečiantys vaistai, uždegimą slopinantys vaistai ir antibiotikai. Pagrindiniai LOPL gydyti vaistai – plečiantys bronchus. Pirmenybė teikiama inhaliacinėms vaistų formoms. Populiariausi ir efektyviausi yra šie medikamentai: inhaliuojami antimuskarininiai vaistai (ipratropiumo bromidas), inhaliuojami adrenomimetikai (trumpo veikimo – fenoterolis ir salbutamolis, ilgo veikimo – salmeterolis ir formoterolis), jų kombinacijos (ipratropiumas ir fenoterolis, ipratropiumas ir salbutamolis) ir metilksantinai (įvairių pavadinimų ir dozių tabletės ir kapsulės). Uždegimą slopinančius vaistus – kortikosteroidus (hormoniniai vaistai) bandoma skirti drauge su bronchus plečiančiais preparatais. Tai gali būti geriami (sisteminio poveikio) prednizolonas arba metilprednizolonas, taip pat inhaliuojamieji (vietinio poveikio) beklometazonas, flunizolidas, budezonidas, flutikazonas. Vaisto dozę ir gydymo trukmę parenka gydytojas, nes tai stiprūs vaistai, o ypač geriamieji gali sukelti daug nepageidaujamų reiškinių. Antibiotikais gydomas bakterijų sukeltas paūmėjimas. Antibiotikų pasirinkimas gana platus. Dažniausiai gydoma penicilino ir eritromicino grupės preparatais. Gydytojas, įvertinęs situaciją, sprendžia ar skirti antibakterinį gydymą. Savarankiškai gydytis nereikėtų. Mukolitikų (acetilcisteino, ambroksolio) dažniausiai skiriama paūmėjus bakterinei infekcijai ir esant tirštam, tąsiam bronchų sekretui. Vėlyvose LOPL stadijose plaučiai nebepajėgia aprūpinti organizmo deguonimi ir pašalinti anglies dioksido, tuomet padeda kvėpavimas deguonimi prisotintu oru. Tam naudojami deguonies balionai, deguonies koncentratoriai. Kada reikia papildomų deguonies inhaliacijų, sprendžia gydytojas, nustatęs deguonies ir anglies dioksido kiekį kraujyje.
Pakaitinė terapija alfa-1 antitripsinu taikoma jauniems, nerūkantiems žmonėms, kuriems LOPL sukeltas įgimto alfa-1 antitripsino deficito, tačiau šio gydymo metodą taikymą riboja didelė kaina.
Chirurginis gydymas taikomas labai retai. Galimos trijų rūšių plaučių operacijos- plaučių pūslių šalinimas- bulektomija, plaučių apimties sumažinimas ir plaučių transplantacija.

Į viršų