Kvėpavimo nepakankamumas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Kvėpavimo nepakankamumas – tai neadekvati dujų apykaita plaučiuose, dėl kurios trūksta deguonies, o anglies dioksidas iš jo pasišalina nepakankamai. Išskiriamas ūminis ir lėtinis kvėpavimo nepakankamumas.

Tyrimas

Klausydamasis plaučius gydytojas gali įvertinti kvėpavimą, girdėti sausų arba drėgnų karkalų, o klausydamas širdį – dažnesnį jos plakimą. Svarbiausias tyrimas kvėpavimo nepakankamumui nustatyti – arterinio kraujo dujinė sudėtis. Atlikus šį tyrimą nustatomas sumažėjęs parcialinis deguonies slėgis, sumažėjęs kraujo prisotinimas deguonimi, padidėjęs parcialinis anglies dioksido slėgis. Esant lėtiniam kvėpavimo nepakankamumui, atlikus kraujo tyrimą, nustatoma padidėjusi hemoglobino koncentracija, padidėjęs eritrocitų skaičius, padidėjęs hemoglobino rodiklis, sumažėjęs eritrocitų nusėdimo greitis.

Į viršų