Bronchinė (bronchų) astma. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Astma (bronchinė astma) – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Bronchų astma pasireiškia dusulio ir/ar kosulio priepuoliais ypač naktį ir paryčiais, praeinančiais savaime ar gydant. Lietuvoje bronchine astma serga apie 5 proc. gyventojų.

Tyrimas

Ne priepuolio metu gali nepavykti rasti jokių pakitimų. Priepuolio metu stuksendamas plaučius, gydytojas girdi garsą, artimą dėžės garsui, nustatomi nusileidę plaučių kraštai. Klausydamas plaučius gydytojas girdi pailgėjusį iškvėpimą, šiurkštų arba susilpnėjusį kvėpavimą, švilpiančių, sausų karkalų.
Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, stebimi skaidrūs (daug oro turintys) plaučiai, paryškėjęs plaučių piešinys, nusileidusi nelabai judri diafragma.
Kraujo tyrime gali būti padidėjęs eozinofilų skaičius ir imunoglobulino E koncentracija.
Skreplių tyrime gausiau aptinkama eozinofilų ir neutrofilų skaičius, Kreolos kūnelių, Kuršmano spiralių, Šarko ir Leideno kristalų.
Atlikus plaučių funkcijos tyrimą (spirometriją), nustatomas kvėpavimo takų pralaidumo sutrikimas (obstrukcija). Be to, atliekami bronchus plečiantys mėginiai – kvėpavimo rodikliai didėja nuo bronchus plečiančių vaistų.
Gali būti atliekami fizinio krūvio mėginiai (vaikams), provokaciniai mėginiai.
Alerginės būklės įvertinimui dažniausiai atliekami odos dūrio mėginiai, kurie padeda nustatyti ligos formą.

Į viršų