Ūminė limfoleukemija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Svarbu sustabdyti kraujavimą, kad ligonis netektų kuo mažiau kraujo. Reikia gydyti pagrindinę ligą, nutraukti vaistų, sukėlusių tokią būklę, vartojimą. Esant didelei žaizdai ir sunkiai sustabdomam kraujavimui, perpilama trombocitų masė.

Prieš visas procedūras reikia įspėti gydytoją apie vartojamus vaistus ir esančias ligas. Jei planuojama atlikti operaciją ar kitas procedūras, susijusias su kūno paviršiaus pažeidimu, reikia iš anksto pasitarti su gydytoju apie vaisto vartojimo nutraukimo ar pakeitimo kitais vaistais būtinumą.

Ligos eiga

Ūminė limfoleukemija gali prasidėti labai ūmiai arba pamažu. Ligos simptomai yra labai įvairūs ir priklauso nuo normalios hemopoezės santykio su leukeminiu augimu, nuo organų pažeidimo laipsnio, prisidėjusios infekcijos.

Ūminė leukemija skirstoma į tris stadijas:

  • Aktyvi fazė, arba pirmoji ligos ataka. Diagnozuojama, kai yra klinikiniai požymiai, atitinkami kraujo pokyčiai ir kai kaulų čiulpuose nustatoma daugiau kaip 30 procentų blastu ir daugiau kaip 50 proc. Limfocitų
  • Remisija. Ji diagnozuojama visiškai išnykus klinikiniams simptomams, esant normaliam kraujo vaizdui ir kai kaulų čiulpuose blastų yra ne daugiau kaip 5 proc, o limfocitų – iki 30 proc.
Recidyvas. Diagnozuojamas, kai yra klinikinių požymių ar jų nėra, kai blastų kaulų čiulpuose yra daugiau kaip 30 proc. Recidyvas gali būti ankstyvas, pasireiškiantis iki 1 metų nuo diagnozės nustatymo gydant ligonį, vėlyvas – gydymo metu ar po jo.

Į viršų