Sferocitozė – tai eritrocitų formos pasikeitimas dėl paveldimų išorinės eritrocitų sienelės (membranos) sudėties pokyčių. Pakitusios formos eritrocitai greičiau pašalinami iš kraujo (sumažėja jų gyvavimo trukmė), dėl to atsiranda mažakraujystė ir/arba gelta.
Tyrimas
Atliekamas bendras kraujo tyrimas: esant sferocitozei, būna hemoglobino koncentracijos ir eritrocitų skaičiaus sumažėjimas, sustiprėjusios eritrocitų gamybos požymių (jaunos eritrocitų formos – retikulocitų skaičiaus padidėjimas). Atlikus biocheminį kraujo tyrimą, nustatoma padidėjusi pigmentinių medžiagų koncentracija, taip pat hemoglobiną susiejančio baltymo koncentracijos sumažėjimas, medžiagų, rodančių sustiprėjusį ląstelių žuvimą, skaičiaus padidėjimas. Ištyrus eritrocitų išorinės sienelės pralaidumą, konstatuojama, kad eritrocitai yra mažiau atsparūs aplinkos terpės osmosinio slėgio pokyčiams (greičiau suyra, sumažėjus Na jonų koncentracijai tirpale).