Mieloma. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Mielominė liga, kitaip vadinama mieloma, daugine mieloma arba mielomatoze, yra plazminių ląstelių, kurios randamos kaulų čiulpuose, piktybinis susirgimas (navikas).

Tikimybė susirgti mieloma didėja žmogui senstant ir daugiausia susirgusiųjų yra amžiaus grupėje virš 50 metų. Kiek dažniau serga vyrai nei moterys.

Mielominę ligą  galima sėkmingai gydyti.

Keletas kitų susirgimų pasireiškia panašiai kaip mieloma. Tarp jų: nenustatytos reikšmės monokloninė gamapatija (arba NRMG) ir plazmocitoma.

Patarimai ir profilaktika

Kai žmonėms pranešama, kad jie serga mieloma, jų reakcija būna įvairi. Gal jus tai apstulbins, ištiks šokas ar tiesiog sustingsite. Visos informacijos gal nepajėgsite suvokti, bet nesirūpinkite, apie viską dar turėsite progos pakalbėti. Dažnai gali apimti baimė, pyktis ar apmaudas. Tokius jausmus visi išgyvena ir jie yra natūrali susitaikymo su diagnoze proceso dalis. Kuo daugiau sužinosite apie mielomą, gydymo būdus ir gyvenimą po mielomos gydymo, tuo emocinė įtampa silpnės. Nors aplinkiniai kai ką patys nujaus apie jūsų būseną, bet geriau kalbėtis su jais apie tai, ką jaučiate – jiems taipogi reikia pagalbos.
 
Nuorodos ir patarimai, kaip sau pagelbėti
  • Sužinokite daugiau apie mielomą ir jos gydymą.  
  • Įsijunkite į paramos grupę; jums bus lengviau, kai galėsite kalbėti apie tai, kaip jaučiatės.  
  • Paklauskite bendrosios praktikos gydytojo ar gydančio gydytojo ligoninėje ar slaugos darbuotojo, kokiomis paslaugomis ir parama turite teisę naudotis, ir paprašykite pagalbos, jeigu jos jums prireiktų.  
  • Sužinokite Hematologijos skyriaus kontaktinio asmens pavardę ir telefoną – užsirašykite jį.  
  • Apibūdinkite simptomus paprastai ir tiksliai – be nutylėjimų ir perdėjimų.  
  • Vartokite visus vaistus kaip gydytojo skirta – kada ką gerti padės prisiminti žymos ant vaistų pakuočių.  
  • Apie visus nepageidaujamus reiškinius pasakykite gydytojui.  
  • Ligoniai, stenkitės išgerti 3 litrus vandens/skysčių kiekvieną dieną.  
  • Slaugytojai, rūpinkitės ir savo pačių sveikata.  
  • Raskite laiko atsipalaidavimui.  
  • Atpažinkite streso ar depresijos požymius (prislėgtumo jausmas, miego sutrikimai, galvos skausmas, prastas apetitas) ir pasakykite apie juos gydytojui.  
  • Stenkitės skirti pakankamai laiko miegui.  
  • Kasdien darykite nors vieną dalyką kuris jus džiugina.  
  • Slaugytojai, kiekvieną dieną skirkite sau laiko, jeigu įmanoma, pasistenkite išeiti iš namų.  
  • Mąstykite pozityviai, bet suteikite sau ir ‘laisvas’ dienas.  
  • Veskite dienoraštį apie savo ligos simptomus.

Į viršų