Megaloblastinė anemija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Anemija (kitaip mažakraujystė) – tai patologinė būklė, kuriai būdingas per mažas eritrocitų ir/ar hemoglobino kiekis kraujyje, dėl ko pablogėja deguonies transportas į audinius ir kyla audinių hipoksija.

Megaloblastinė anemija – tai patologinė organizmo būklė, kai dėl vitamino B12 ir/ar folinės rūgšties stokos, yra sumažėjusi hemoglobino koncentracija ir eritrocitų skaičius. Dažniau serga senyvi, vyresni kaip 60-70 metų žmonės.

Medicininis gydymas

Sergantieji B12 stokos anemija gydomi tik vitaminu B12. Jis gaminamas cianokobalamino ir hidroksi- ar oksikobalamino pavidalu, švirkščiamas į raumenis arba po oda. Dozė – 100 mkg į raumenis kasdien pirmas 6–7 dienas. Kai užfiksuojama retikuliocitinė krizė, kitas 7 dienas 100 mkg leidžiama kas antrą dieną. Hematokrito rodikliui didėjant, dozė švirkščiama vis rečiau. Gydymas trunka 5–6 savaites, iš viso sušvirkščiama 1800–2000 mkg preparato.

Folio rūgšties trūkumo anemija gydoma folio rūgštimi, kuri gerai absorbuojama virškinamajame trakte net esant malabsorbcijos sindromui. Skiriamas 1 mg/d geriamosios folio rūgšties 2–3 sav., hematologinis efektas išryškėja 5–7 dieną. Esant malabsorbcijai skiriama 5 mg folio rūgšties. Nėščiosioms nuo III trimestro ir krūtimi maitinančioms motinoms rekomenduojama folio rūgšties paros dozė yra nuo 0,3–1 mg.

Pradėjus tinkamą gydymą, gerėja ligonio savijauta, apetitas, išnyksta buvę skausmai. Jei išlieka šios anemijos pasikartojimo galimybė (kai neįmanoma pašalinti ligą sukeliančių priežasčių), vitamino B12 profilaktinėmis dozėmis vartojama visą gyvenimą.

Į viršų