Megaloblastinė anemija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Anemija (kitaip mažakraujystė) – tai patologinė būklė, kuriai būdingas per mažas eritrocitų ir/ar hemoglobino kiekis kraujyje, dėl ko pablogėja deguonies transportas į audinius ir kyla audinių hipoksija.

Megaloblastinė anemija – tai patologinė organizmo būklė, kai dėl vitamino B12 ir/ar folinės rūgšties stokos, yra sumažėjusi hemoglobino koncentracija ir eritrocitų skaičius. Dažniau serga senyvi, vyresni kaip 60-70 metų žmonės.

Ligos eiga

Vitamino B12 stokos megaloblastinė anemija  dažniausiai prasideda iš lėto ir pamažu progresuoja. Iš pradžių vyrauja virškinimo sutrikimai – apetito stoka, liežuvio deginimas, spaudimas ir pilnumo jausmas epigastriume, viduriavimas, vidurių užkietėjimas. Būna lygus, raudonas, blizgantis liežuvis. Ligonis gali pastebėti, kad greičiau pavargsta įprastinio fizinio krūvio metu, greičiau pradeda trūkti oro ir atsiranda nemalonių pojūčių lipant laiptais ar dirbant sunkesnį fizinį darbą (ypač jautrūs gali būti žmonės, sergantys širdies nepakankamumu, krūtinės angina (stenokardija)). Dėl organizmo pastangų aprūpinti ypač gyvybiškai svarbius organus (smegenis, širdį, kepenis) reikiamu deguonies kiekiu, pradeda greičiau ir stipriau plakti širdis, todėl ligoniai gali jausti intensyvų jos plakimą, pulsuojantį ūžimą ausyse. Sergant šia anemija kai kuriems ligoniams pažeidžiama centrinė nervų sistema, atsiranda skonio jutimo susilpnėjimas, kojų skausmai, deginimo, dygčiojimo, „skruzdžių laipiojimo“ jausmas, vėliau sutrinka ligonio eisena.

Folio rūgšties stokos anemija pasireiškia panašiais simptomai, tačiau skirtingai nei vitamino B12 stokos anemijos metu, šios anemijos atveju nebūna centrinės nervų sistemos pažeidimo.

Į viršų