Lėtinių ligų mažakraujystė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Anemija (kitaip mažakraujystė) – tai patologinė būklė, kuriai būdingas per mažas eritrocitų ir/ar hemoglobino kiekis kraujyje, dėl ko pablogėja deguonies transportas į audinius ir kyla audinių hipoksija. Lėtinių ligų anemija – tai dėl lėtinių ligų (lėtinių infekcijų, uždegimo, onkologinių ligų) atsirandanti anemija. Lėtinių ligų anemija gana paplitusi. Manoma, kad visuomenėje ji užima antrą vietą po geležies stokos anemijos, o tarp ligoninėje gydomų pacientų – pirmąją vietą.

Tyrimas

Anemija diagnozuojama įvertinus klinikinius požymius ir laboratorinius rodmenis. Anemijos priežastis nustatoma įvertinus anamnezę, atlikus laboratorinius tyrimus. Segantiesiems lėtinių ligų sukelta anemija nustatomas žemas hemoglobino lygis, sumažėjęs ar normalus retikulocitų skaičius, sumažėjęs geležies kiekis, o feritino koncentracija normali arba padidėjusi. Feritinas – geležies atsargų žymuo. Diagnozei patikslinti kartais atliekama kaulų čiulpų biopsija ir mielogramos tyrimas. Esant lėtinių ligų sukeltai anemijai, kaulų čiulpuose būna padidėjęs geležies kiekis.

Į viršų