Lėtinė mieloleukemija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Lėtinė mieloleukemija (LML) – tai viena iš lėtinių piktybinių kraujo vėžio formų, kurios metu pažeidžiami kaulų čiulpai, kraujas, padidėja blužnis bei kepenys.

Tyrimas

Gydytojas įtaręs, jog Jūs galite sirgti lėtine mieloleukemija, atliks šiuos tyrimus:

  • Bendrą kraujo tyrimą. Sergant lėtine mieloleukemija randama padidėjęs granulocitų kiekis, randama nebrandžių jų formų, dažnai būna padidėjęs trombocitų skaičius. Vėlesnėse ligos stadijose gali būti anemija, sumažėti trombocitų skaičius
  • Kaulų čiulpų aspiraciją ir biopsiją. Kaulų čiulpų aspiracija atliekama specialia adata paimant nedidelį kiekį skystosios kaulų čiulpų dalies ir mikroskopu įvertinant ląstelių pokyčius. Kaulų čiulpų biopsija atliekama iš dubens kaulo specialia adata paimant nedidelį kaulo gabalėlį su kaulų čiulpais. Gauta medžiaga tiriama žiūrint pro mikroskopą ir įvertinamas ligos išplitimas bei kaulų čiulpų funkcija.
  • Citogenetinį tyrimą. Citogenetiniai tyrimai padeda nustatyti, ar yra kokių nors chromosomų pakitimų leukeminėse ląstelėse. Lėtinės mieloleukemijos atveju ieškoma Filadelfijos chromosomos.
  • Molekulinius-genetinius tyrimus
  • Vidaus organų echoskopiją. Jos metu įvertinama blužnies, kepenų dydis.

Į viršų