Lėtinė limfoleukemija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Lėtinė limfoleukemija – dažniausiai suaugusiems žmonėms pasitaikanti leukemija. Ji atsiranda dėl įgyto vienos kamieninės limfoidinės eilės kaulų čiulpų ląstelės DNR pakenkimo, dėl kurio pakitusi leukeminė ląstelė nekontroliuojamai dauginasi bei ilgiau gyvena nei sveikos ląstelės, sąlygoja limfocitų pagausėjimą kaulų čiulpuose bei kraujyje ir ilgainiui išstumia normalias kraujo ląsteles.

Lėtine limfoleukemija dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės.

Tyrimas

Gydytojas įtars, kad Jūs galite sirgti lėtine limfoleukemija atlikęs bendrą kraujo tyrimą. Nustatoma padidėjęs leukocitų ir limfocitų kiekis. Vėlesnėse ligos stadijose gali būti nustatomas sumažėjęs trombocitų ir eritrocitų kiekis.

Ligos diagnozė patvirtinama atlikus kaulų čiulpų aspiraciją, kaulų čiulpų biopsiją, kraujo ląstelių imunofenotipavimą.

Kaulų čiulpų aspiracija atliekama specialia adata paimant nedidelį kiekį skystosios kaulų čiulpų dalies ir mikroskopu įvertinant ląstelių pokyčius. Kaulų čiulpų biopsija atliekama iš dubens kaulo specialia adata paimant nedidelį kaulo gabalėlį su kaulų čiulpais. Gauta medžiaga tiriama žiūrint pro mikroskopą ir įvertinamas ligos išplitimas bei kaulų čiulpų funkcija.

Imunofenotipavimu nustatoma, kokios rūšies limfocitų yra padaugėję.

Citogenetiniai tyrimai padeda nustatyti, ar yra kokių nors chromosomų pakitimų leukeminėse ląstelėse. Tam tikri chromosomų pokyčiai gali nulemti gydymo pasirinkimą.

Į viršų