Lėtinė limfoleukemija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Lėtinė limfoleukemija – dažniausiai suaugusiems žmonėms pasitaikanti leukemija. Ji atsiranda dėl įgyto vienos kamieninės limfoidinės eilės kaulų čiulpų ląstelės DNR pakenkimo, dėl kurio pakitusi leukeminė ląstelė nekontroliuojamai dauginasi bei ilgiau gyvena nei sveikos ląstelės, sąlygoja limfocitų pagausėjimą kaulų čiulpuose bei kraujyje ir ilgainiui išstumia normalias kraujo ląsteles.

Lėtine limfoleukemija dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės.

Ligos eiga

Lėtinės limfoleukemijos simptomai dažniausiai atsiranda ir progresuoja lėtai. Kai kurie sergantieji neturi jokių ligos požymių daugelį metų. Lėtinei limfoleukemijai dažniausiai būdingi šie simptomai:

  • Silpnumas
  • Kūno masės mažėjimas
  • Padidėję neskausmingi kaklo, pažastų ar kitų sričių limfmazgiai
  • Skausmas ar pilnumo jausmas po šonkauliais (dėl kepenų ir blužnies padidėjimo)
  • Dažnai besikartojančios infekcijos (dėl sutrikusios imuninės sistemos)
  • Dusulys, bloga fizinio krūvio tolerancija
  • Lengvai atsirandančios mėlynės odoje, nosies ar dantenų kraujavimas.

Ankstyvoje ligos stadijoje dažniausiai jokių skundų nebūna ir liga nustatoma tik atsitiktinai ar profilaktiškai atlikus kraujo tyrimus ir radus padidėjusį leukocitų ir limfocitų kiekį. Ligos simptomai paprastai atsiranda ir progresuoja lėtai. Kai kurie pacientai neturi jokių ligos požymių daugelį metų. Lėtinės limfoleukemijos eiga lėta, ne tokia piktybiška. Ligoniams progresuoja bendras silpnumas, gali mažėti kūno svoris, didėja limfmazgiai, blužnis. Sumažėja atsparumas įvairioms infekcijoms, jie dažniau serga plaučių uždegimais, pielonefritais, pūlinga odos infekcija, kraujo užkrėtimu (sepsiu). Dažniausiai ligoniai, sergantys šia liga, gyvena pakankamai ilgai (gyvenimo trukmė priklauso nuo nustatytos ligos stadijos).

Į viršų