Hodžkino limfoma. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Limfoma – tai limfinės sistemos vėžys. Ši liga pažeidžia imuninės sistemos ląsteles, limfocitus. Dažniausiai Hodžkino limfoma pradeda vystytis limfmazgyje (bet kurioje kūno vietoje – kakle, po raktikauliais, pažastyje, kirkšnyse arba šalia vidaus organų) ir vėliau apima kitus limfmazgius bei daugelį organų.

Sergamumas šia liga Europoje yra 2,2 /100000, o mirtingumas – 0,7/100000 gyventojų. 2000 m. Lietuvoje užregistruota 78 Hodžkino limfomos atvejai: 31 vyrams ir 47 moterims.

Ligos eiga

Dažniausiai padidėja kaklo, viršraktikauliniai, pažastų limfmazgiai. Jie yra neskausmingi, bet vis didėja, suauga į didelius limfmazgių paketus. Kartais padidėja tarpuplaučio limfmazgiai. Jei jie spaudžia į trachėją ir bronchus, ligonis gali jausti lengvą dusulį, būna sausas kosulys. Neretai ligoniams pakyla temperatūra (kartais net >38°C), karščiavimas tęsiasi pakankamai ilgai. Būna sumažėjęs darbingumas, naktinis prakaitavimas, kartais odos niežulys, mažėja kūno masė. Kartais liga pastebima, kai padidėja matomų kūno vietų limfmazgiai. Kitais atvejais ligonis pastebi, kad pablogėja jo savijauta, jis karščiuoja, liesėja, ir liga nustatoma tik atlikus specialius tyrimus. Negydoma ji progresuoja, didėja kitų kūno sričių limfmazgiai, jie suauga į didelius junginius, padidėja kepenys ir blužnis. Paskutinėje stadijoje pakitusių ląstelių patenka į kaulus, plaučius, odą (joje atsiranda įvairaus dydžio židinių). Kai jų patenka į kaulų čiulpus, pasireiškia ūminė leukemija.

Į viršų