Hemolizinė mažakraujystė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Hemolizinė mažakraujystė – tai didelė grupė mažakraujysčių, kurias jungia vienas bendras požymis – priešlaikinis kraujo serume cirkuliuojančių eritrocitų irimas. Šį procesą gali sukelti tiek išoriniai į organizmą patekę, tiek ir vidiniai organizme atsiradę patogeniniai veiksniai, kurie vienaip ar kitaip pažeidžia kraujotakoje cirkuliuojančius eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius) ir jie suyra.

Medicininis gydymas

Skiriamos didelės gliukokortikoidų (liaudyje vadinamųjų hormonų) dozės, kurios palaipsniui mažinamos. Vartojama folinės rūgšties, nes jos reikia gaminantis naujiems eritrocitams. Ji skubiai skiriama hemolizinės krizės atveju, ir gydymas tęsiamas, kol vyksta hemolizė. Eritrocitų masės perpylimų vengiama, bet kai kuriais, pavyzdžiui, sunkios mažakraujystės atvejais eritrocitų masės perpylimas yra gyvybiškai būtinas. Operacinis gydymo būdas – blužnies pašalinimo operacija. Ji reikalinga tiems ligoniams, kuriems gydymas gliukokortikoidais neefektyvus. Likus 1-2 savaitėms iki operacijos, tikslinga vakcinacija (skiepai) prieš pneumokoką, meningokoką ir haemophilus influenzae. Jei operacinis gydymas neefektyvus ir hemolizė tęsiasi, skiriama citostatinių preparatų, paprastai kartu su gliukokortikoidais.

Į viršų