Geležies stokos mažakraujystė (anemija). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Anemija (kitaip mažakraujystė) – tai patologinė būklė, kuriai būdingas per mažas eritrocitų ir/ar hemoglobino kiekis kraujyje, dėl ko pablogėja deguonies transportas į audinius ir kyla audinių hipoksija. Geležies stokos anemija - tai dažniausiai pasitaikanti mažakraujystės forma.

Priežastys

Geležies stokos mažakraujystė gali išsivystyti, jei: nepakankamai geležies gaunama su maistu (taip gali atsitikti vegetarams, kūdikiams, mažiems vaikams);

  • nepakankamai geležies pasisavinama virškinamajame trakte (žmonėms, kuriems buvo pašalintas visas skrandis ar didelė jo dalis, taip pat sergantiesiems lėtinėmis žarnų ligomis);
  • daugiau geležies reikia normaliam organizmo funkcionavimui (vaikams ir paaugliams augimo laikotarpiais, moterims nėštumo ir žindymo metu, aktyviai sportuojantiems žmonėms);
  • per daug geležies organizmas praranda dėl virškinamojo trakto ligų (kraujuojančios skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, erozinio gastrito, piktybinių virškinamojo trakto navikų, kraujuojančių hemorojinių mazgų); moterims dėl gausių ir ilgų mėnesinių; dėl nukraujavimo per operaciją ar dėl traumos; taip pat dėl kitų ligų, pasireiškiančių lėtiniu kraujavimu. Dėl nepakankamo geležies kiekio organizme sumažėja hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamyba, sumažėja jų skaičius kraujyje, todėl sutrinka kūno organų ir audinių aprūpinimas deguonimi, nes pagrindinė raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) funkcija – su hemoglobinu, esančiu jų viduje, pernešti deguonį iš plaučių į visus organus ir audinius.

Į viršų