Osteoporozė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Osteoporozė – tai sisteminė kaulų liga, kuriai būdinga maža kaulinė masė dėl kaulų tankio sumažėjimo, todėl padidėja kaulų trapumas bei lūžių rizika.

Ligos eiga

Minimali trauma (pargriuvimas, net vertimasis lovoje) gali sukelti kaulų lūžimą. Dažniausiai lūžta slanksteliai, šlaunikaulis, dilbis, riešas, dubuo, žastikaulis. Skauda apatinę krūtinės dalį ar juosmenį. Skausmas gali būti ūmus, stiprėjantis judant, kartais toks stiprus, kad ligonis net negali atsisėsti lovoje (dažniausiai šis skausmas atsiranda lūžus slanksteliui). Kitais atvejais skausmas būna nuolatinis, maudžiantis. Keliems slanksteliams lūžus ar „susiplojus”, stuburas iškrypsta, formuojasi kupra, sumažėja ūgis. Spaudžiant pirštais skauda pažeistą stuburo dalį. Gali būti ir kitų simptomų: apetito nebuvimas, raumenų silpnumas, naktinis kojų mėšlungis, kt. Ligą anksti pastebėti sunku, nes pati osteoporozė (kaulų retėjimas) simptomų neturi. Todėl osteoporozė vadinama „tyliąja liga”. Pirmieji jos požymiai atsiranda vėlai, paprastai tai yra juosmens skausmai, naktinis kojų mėšlungis, kurių priežastis būna nediagnozuoti stuburo slankstelių lūžimai. Taigi, osteoporozė neretai diagnozuojama pavėluotai, jau įvykus komplikacijai – kaulo lūžimui. Anksti pastebėjus, kad kaulai retėja greičiau nei turėtų (o tai nustatoma tik specialiais tyrimais), laiku pradėjus gydyti, galima sulėtini ar visai sustabdyti šį procesą bei išvengti grėsmingų komplikacijų.

Į viršų