Dermatomiozitas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Dermatomiozitas – tai sisteminė autoimuninė jungiamojo audinio liga, labiausiai pažeidžianti raumenis bei odą. Simptomai: raumenų skausmas, silpnumas, galūnių silpnumas, odos paraudimai, bėrimai.

Ligos eiga

Dermatomiozito pradžia dažniausiai būna apgaulinga, užmaskuota, liga progresuoja palengva. Liga gali prasidėti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai suserga 5-15 ir 45-60 metų žmonės.
Pirmieji simptomai gali sutapti su kvėpavimo takų ar kita infekcija, tačiau dažnai simptomai atsiranda iki tol visiškai sveikam žmogui.
Sergantysis ima skųstis galūnių raumenų silpnumu, ypač šlaunų, žastų – darosi sunku atsistoti iš sėdimos ar klūpimos padėties, pakelti rankas virš horizontalios padėties (pvz., susišukuoti), vėliau – lipti laiptais, eiti, nešti sunkius daiktus. Didžioji dalis sergančių jaučia raumenų, dažniausiai sėdmenų, šlaunų skausmą, gali skųstis sąnarių skausmais. Raumenų silpnumas ilgainiui progresuoja – apimami veido, kaklo, sprando raumenys (žmogui sunku nulaikyti galvą), gerklos ir ryklė (atsiranda prikimimas, rijimo sutrikimai), liemens raumenys, diafragma.
Retai pažeidžiami akių, dilbių, plaštakų, blauzdų ir pėdų raumenys.
Odos bėrimai gali atsirasti prieš, po ar kartu su raumenų silpnumo požymiais. Odos pokyčiai būna labai įvairūs. Dermatomiozitui būdingas violetinės spalvos plaštakės formos (išsidėstęs ant nosies nugarėlės ir skruostų) veido bėrimas, akių vokų paraudimas ir patinimas, {dekoltė” tipo paraudimas (kaklo, krūtinės odoje). Tačiau gali būti ir įvairiausių kitų bėrimų. Pažymėtina, kad bėrimų atsiradimas nėra susijęs su buvimu saulėkaitoje.
 
Dermatomiozitui, susijusiam su piktybiniais augliais, būdinga, kad raumenų skausmai ir silpnumas gali atsirasti 1-2 metus prieš pasireiškiant pirmiesiems paties auglio požymiams.
 
Tinkamai dermatomiozitą gydant, apie pusė ligonių visiškai pasveiksta, apie 30% lieka nedidelis raumenų silpnumas.

Į viršų