Ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Ūminis inkstų nepakankamumas (ŪIFN)- tai klinikinis sindromas pasireiškiantis staigiu inkstų funkcijos sutrikimu. Dėl to organizme susilaiko azotinės medžiagos, sutrinka vandens ir elektrolitų, rūgščių ir šarmų pusiausvyra, pasireiškia ūminė ureminė intoksikacija, t.y. sutrinka organizmo homeostazė (normali organizmo pusiausvyra).

Medicininis gydymas

Ligoniai, kuriems išsivystė ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas, gydomi ligoninėje. Neretai tokie ligoniai gydomi reanimacijos skyriuje. Gydymas kiekvienu atveju individualus, kadangi yra labai daug priežasčių, kurios gali sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą. Svarbu užtikrinti pakankamą inkstų kraujotaką. Skiriami infuziniai tirpalai į veną, esant labai žemam kraujo spaudimui skiriami medikamentai keliantys kraujo spaudimą (adrenalinas, noradrenalinas, dopaminas). Esant nepakankamam šlapimo kiekiui, gali būti skiriami šlapimą varantys medikamentai (diuretikai), tokie kaip furozemidas, torazemidas. Sunkiais atvejais atliekamos dializės (žr.dializė). Jei yra sutrikęs šlapimo nutekėjimas, atliekamos įvairios chirurginės intervencijos, pagerinančios šlapimo nutekėjimą. Neretai ligoniams tenka skirti antibiotikus. Vengiama toksiškai inkstus veikiančių medikamentų. Medikamentų dozės parenkamos pagal inkstų funkcijos sutrikimo laipsnį.

Į viršų