- Simptomai
- Priežastys
- Ligos eiga
- Tyrimas
- Medicininis gydymas
- Natūralus gydymas
- Komplikacijos
- Patarimai ir profilaktika
Ūminis inkstų nepakankamumas (ŪIFN)- tai klinikinis sindromas pasireiškiantis staigiu inkstų funkcijos sutrikimu. Dėl to organizme susilaiko azotinės medžiagos, sutrinka vandens ir elektrolitų, rūgščių ir šarmų pusiausvyra, pasireiškia ūminė ureminė intoksikacija, t.y. sutrinka organizmo homeostazė (normali organizmo pusiausvyra).
Ligos eiga
Ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas išsivysto staiga, per kelias valandas ar dienas. Ligoniams visų pirma sumažėja ar visai nebeišsiskiria šlapimas. Šis laikotarpis gali trukti net iki 6 savaičių. Atsiranda tinimai, pakyla arterinis kraujo spaudimas. Pradėjus gerėti inkstų funkcijai, pradeda daugėti šlapimo, jo kiekis gali siekti net iki 10 litrų per dieną. Esant sunkiai ligos eigai, gali išsivystyti plaučių pabrinkimas, dėl ko atsiranda dusulys, pasireiškia kvėpavimo nepakankamumas. Dėl smegenų pabrinkimo gali atsirasti traukuliai, sutrinka sąmonė. Galimi širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas. Pilnai inkstų funkcijos atsistato per kelis mėnesius. Ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo prognozė labai priklauso nuo pagrindinės ligos bei lydinčių ligų ir komplikacijų. 30-60% ligonių, išgyvenusių ūmų inkstų funkcijos nepakankamumą, inkstų funkcija vėl būna normali, 25-50% kiek sumažėjusi, 10-15% vystosi terminalinis inkstų funkcijos nepakankamumas.