- Simptomai
- Priežastys
- Ligos eiga
- Tyrimas
- Medicininis gydymas
- Natūralus gydymas
- Patarimai ir profilaktika
Tuberkuliozė – tai lėtinė, infekcinė, granulominė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Sergamumas plaučių tuberkulioze yra labai didelis. Manoma, kad tuberkuliozės mikobakterijomis yra infekuota daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų, iš jų net 8-10 milijonų serga aktyvia tuberkulioze.
Ligos eiga
Užsikrėtus tuberkulioze, simptomų gali ir neatsirasti, nes organizmas sugeba inaktyvuoti mikobakterijas ir jos lieka organizme neaktyvioje būsenoje nesukeldamos jokių simptomų. Ši tuberkuliozės forma yra vadinama latentine. Ji aplinkiniams nepavojinga.
Aktyvi tuberkuliozė gali pasireiškti iškart po užsikrėtimo arba po daugelio metų aktyvavusis tuberkuliozės bakterijoms. Aktyvios tuberkuliozės metu atsiranda būdingi klinikiniai simptomai, sergantysis gali užkrėsti kitus. Tuberkuliozei būdingos įvairios klinikinės formos.
- Pirmine tuberkulioze susergama, kai į organizmą, dažniausiai plaučius, pirmąjį kartą patenka sukėlėjas. Ši forma dažnai praeina nepastebima arba gali pasireikšti neryškiais ligos požymiais. Jos metu pažeidžiami plaučių šaknų limfiniai mazgai ir plaučių alveolės. Susiformavus imunitetui, galima pasveikti – limfinių mazgų ir plaučių pažeidimo vietos sukalkėja (susidaro kalcinatai). Esant nepalankioms organizmo būklėms liga progresuoja.
- Diseminuota tuberkuliozė pasireiškia, kai sukėlėjas per limfą ar kraują patenka į kitus organus, kuriuose susiformuoja uždegiminiai židiniai.
- Ypač pavojinga miliarinė diseminuotos tuberkuliozės forma, kai greitai per kraują plaučiuose išplitusi infekcija sukelia ryškią intoksikaciją su sąmonės pritemimu, karščiavimą (jo priežastis dažnai pradžioje sunkiai išaiškinama), dusulį. Jos metu visuose plaučiuose susidaro smulkių uždegiminių židinių.
- Antrine tuberkulioze susergama, kai suaktyvėja pirminės tuberkuliozės židiniai arba kai anksčiau tuberkulioze sirgęs asmuo pakartotinai užsikrečia tuberkuliozės sukėlėjais. Šiuo atveju plaučiuose gali susidaryti įvairių būdingų pakenkimo židinių (infiltratai, tuberkuliomos, kavernos su arba be fibrozinio audinio sienų, plaučio cirozė). Vienos formos yra lengvesnės, gerybiškesnės, tinkamai gydant galima pasveikti. Kitos formos sunkesnės, dėl jų ryškiai pakinta plaučių audinio struktūra, vystosi širdies ir plaučių funkcijos nepakankamumas, net ir taikant tinkamą gydymą šių funkcijų visiškai grąžinti nebepavyksta.
- Nors tuberkuliozė dažniausiai pažeidžia plaučius, tačiau ji gali vystytis praktiškai bet kuriame organe – susergama vadinamąja ne plaučių tuberkulioze. Dažniausiai į kitus organus tuberkuliozės sukėlėjų patenka per kraują, limfą iš plaučių pakenkimo židinių. Gali vystytis pleuros, įvairių sričių limfinių mazgų, kaulų ir sąnarių, šlapimo ir lytinių organų, akių, virškinamojo trakto, antinksčių, odos ir poodžio tuberkuliozė, tuberkuliozinis meningitas. Šių formų simptomai rodo pakenkimo vietą, taip pat būna bendrų tuberkuliozinės intoksikacijos simptomų.