Toksoplazmozė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Toksoplazmozė yra žmogaus ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos (Toxoplasma gondii).

Priežastys

Ligą sukelia pirmuonis - toksoplazma (lot. Toxoplasma gondii). Šis pirmuonis biologinės raidos metu parazituoja ir keičia pagrindinį bei tarpinį šeimininkus. Pagrindinio šeimininko – kačių genties gyvūnų žarnyne toksoplazmos dauginasi lytiniu būdu. Susidariusios cistos (neaktyvios parazito formos) yra išskiriamos su išmatomis į aplinką ir gerai išsilaiko žemėje. Jomis ir užsikrečia tarpiniai šeimininkai, kuriais gali būti žmogus, daugelis laukinių ir naminių gyvūnų, paukščių, graužikų. Tarpinio šeimininko organizme parazitas dauginasi nelytiniu būdu. Dauginimosi metu pirmuonių ląstelės pažeidžia bet kurias branduolį turinčias ląsteles ir formuoja audinių cistas – skysčiu užpildytas nenatūralias ertmes įvairiuose organuose. Ypač daug jų būna galvos smegenų, raumenų ląstelėse. Jos gali išlikti dešimtmečiais. Parazitas žalojančiai veikia tiesiogiai ardydamas ląsteles, savo apykaitos produktais nuodydamas ir įjautrindamas organizmą. Žūstant ląstelėms, pažeidimo židiniai apkalkėja.

Toksoplazmomis galima užsikrėsti valgant termiškai neapdorotą užterštą maistą (ypač kiaulieną, ėrieną), geriant toksoplazmonis užterštą vandenį, kontaktuojant su kačių išmatomis (keičiant kačių dežutės smėlį). Toksoplazmoze užsikrėtusi nėščioji gali perduoti ligą vaisiui (įgimta toksoplazmozė). Vaisiaus pažeidimo sunkumas priklauso nuo nėštumo laiko, kuriuo metu įvyko užsikrėtimas. Sunkiausiai vaisius pažeidžiamas užsikrėtus nėštumo pradžioje, todėl galimas savaiminis persileidimas, negyvagimis ar įgimta toksoplazmozė.

Į viršų

Gydytojai

Infektologas

Vilnius

Į viršų