Sepsis. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Sepsis – tai diagnozuotos infekcijos sukeltas viso organizmo sisteminis uždegiminis atsakas. Sepsis pasireiškia, kai ši reakcija išplinta ir apima net nepažeistus, toliau nuo pirminio infekcijos. Išplitusi infekcija dar nerodo, jog pacientas serga sepsiu; sepsis diagnozuojamas tuomet, kada organizmas į išplitusią infekciją reaguoja ūmiu viso organizmo uždegiminiu atsaku, kuris gali sutrikdyti visų organų normalias funkcijas ir sukelti daugybinį organų disfunkcijos sindromą, kurio mirštamumas yra daugiau nei 50 proc.

Ligos eiga

Inkubacinio periodo ir cikliškumo, būdingo infekcinėms ligoms, nėra. Vyrauja intoksikacijos simptomai. Ligonis būna vangus, sumažėja apetitas, karščiuoja, gali pykinti, vemti, pakisti psichika ir emocijos. Ligoniui sutrinka kraujotaka – oda tampa blyški su pilkšvu atspalviu, atsiranda kraujosruvų, dusulys, padažnėja širdies susitraukimai ir kvėpavimas. Organus ir audinius veikia mikrobų toksinai, pasikeitę organizmo procesai bei besiformuojantys infekcijos židiniai, todėl atsiranda funkcijų pažeidimo požymių. Sunkios sepsio eigos metu nustatomas organų funkcijos sutrikimas, jų nepakankamas aprūpinimas krauju, žemas kraujospūdis. Sepsiu sergantys pacientai dažniausiai gydomi intensyvios terapijos terapijos skyriuje.

Sepsis diagnozuojamas, kuomet yra aiškiai nustatyta infekcija ir sisteminio uždegiminio atsako simptomai:

  1. Kūno temperatūra > 38,0 °C arba < 36,0 °C;
  2. Širdies susitraukimų dažnis >90 k/min;
  3. Kvėpavimo dažnis > 20 k/min;
  4. Leukocitų kiekis kraujyje daugiau nei 12 > 12 x 109/l.

Į viršų

Gydytojai

Infektologas

Vilnius

Į viršų