Rožė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Rožė (erysipelas) – tai A grupės hemolizinių streptokokų sukeliama ūmi infekcinė liga, kuriai būdingas griežtai ribotas odos uždegimas, karščiavimas bei kiti bendros intoksikacijos reiškiniai.

Ligos eiga

Nuo užsikrėtimo iki požymių atsiradimo praeina nuo kelių valandų iki 6 parų. Susirgimas prasideda staiga - šaltkrėčiu, silpnumu, galvos skausmu, karščiavimu iki 40ºC, vėmimu, sąnarių skausmu. Pirmą parą patinsta, parausta, pradeda niežėti, skaudėti pažeistos odos plotą. Dažniausiai rožė pažeidžia kojų, veido odą. Paraudimo ribos būna aiškios, kraštai kiek pakilę virš sveikos odos, netaisyklingos formos, panašūs į liepsnos liežuvius. Vėliau vystosi to regiono limfagyslių, limfmazgių uždegimas. Odos reiškiniai trunka apie 6 paras, uždegimo požymiai ima silpnėti, pažeista oda tamsėja, ima pleiskanoti. Vidutinio sunkumo rožei būdingas 4-5 parų karščiavimas, odoje paraudimo paviršiuje susidaro įvairaus dydžio pūslių, prisipildžiusių gelsvo ar rausvo skysčio. Sunkioms formoms priskiriami tokie rožės atvejai, kurių metų oda pradeda pūliuoti, apmiršta. Jų metu būna ryški intoksikacija, sąmonės sutrikimų. Tinkamai gydant pilnai pasveikstama. Persirgus rože, imunitetas (organizmo atsparumas kokiai nors ligai) neįgyjamas. Liga linkusi kartotis.

Į viršų