Raupai. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Raupai (lot. Variola vera) – ūmi, labai užkrečiama virusinė liga, kuriai būdinga sunki eiga, intoksikacija (toksinių medžiagų veikimo sukelta patologinė organizmo būklė), karščiavimas, odos ir gleivinių bėrimas, paliekantis duobėtus randus. Senovėje šia liga persirgdavo beveik visi gyventojai, daug jų mirdavo. 1980 metais Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė apie raupų eradikavimą pasaulyje.

Ligos eiga

Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių atsiradimo praeina 10-12 dienų. Liga prasideda ūmiai: krečia šaltis, iki 40ºC pakyla temperatūra, padažnėja pulsas, atsiranda galvos, strėnų skausmas, pykinimas, vėmimas. 2-3 parą gali atsirasti pirminis prodrominis (pranašaujantis), panašus į tymų ar skarlatinos, bėrimas. Po 12-24 valandų jis, nepalikęs žymių, pranyksta. Vėliau būklė tariamai pagerėja ir tada atsiranda raupams būdingas bėrimas. Pirmiausiai jis pasirodo burnos, minkštojo gomurio, nosiaryklės gleivinėje, akių junginėse. Atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, kaklo, rankų, liemens, kojų odos. Intensyviausias bėrimas būna ant veido, dilbių, plaštakų nugariniuose paviršiuose. Būdinga, kad taip pat išberia delnus ir padus. Pradžioje dėmės būna smulkios, vėliau virsta ryškiai raudonais žirnio dydžio standžiais mazgeliais. 5-6 parą mazgeliai virsta pūslelėmis. Aplink kiekvieną bėrimo elementą susidaro uždegiminis vainikėlis su įdubimu centre. 7-8 parą pūslelės virsta pūlinukais. Tuomet ligonio būklė vėl pablogėja, pritemsta sąmonė, jis kliedi. Supūliavęs bėrimas gali sukelti sunkius akių pažeidimus, galima net apakti. Jaučiamas kankinantis skausmas ryjant, kalbant, tuštinantis, šlapinantis. Jį lemia vienalaikis pūslelinis bėrimas bronchų, akių junginių, šlaplės, stemplės, makšties, tiesiosios žarnos gleivinėse, kur jis greitai virsta opelėmis. 15-17 ligos parą susidaro šašai ir ligonio būklė pradeda gerėti. Šašų vietoje lieka randų. Yra skiriamos ir kitos klinikinės raupų formos. Varioloidas – lengva ligos forma, pasitaikydavusi skiepytiems nuo raupų asmenims. Būdingas nedidelis bėrimo elementų kiekis, jie nepūliuodavo ir nepalikdavo randų. Lengvoms formoms priskiriamas ir alastrimas, kuriuo buvo sergama Pietų Amerikoje ir Afrikoje. Jam būdingas baltas, nepaliekantis randų bėrimas. Sunkioms ligos formoms priskiriami susiliejantys ir juodieji raupai.

Į viršų

Gydytojai

Infektologas

Vilnius

Į viršų