Pūslelinė ( herpes). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Herpetinė infekcija (pūslelinė, herpesas) – tai virusų sukelta liga. Herpes infekcija – tai ligų grupė, tačiau šiuo atveju mes kalbame apie Herpes simplex viruso sukeltą paprastąją pūslelinę, kuri pasireiškia gleivinių, odos; o kartais ir centrinės nervų sistemos bei vidaus organų pokyčiais.

Ligos eiga

Po pirminio užsikrėtimo virusas tam tikrą laiką išlieka neaktyvus, o vėliau pasireiškia pasikartojančiu pūsleliniu bėrimu, prastai gyjančiomis opelėmis odoje ir gleivinėse. Pirmieji infekcijos požymiai – bloga savijauta, galvos skausmas, truputį padidėjusi temperatūra, lokalus niežėjimas, deginimas, paraudimas. Vėliau šioje vietoje atsiranda smulkių, skaidriu turiniu prisipildžiusių pūslyčių grupės. Subliūškusios, išopėjusios pūslelės džiūsta ir virsta šašais. Bėrimas užgyja nepalikdamas randų, tik kurį laiką išlieka paraudimas. Jeigu pūslelių atsiranda burnos ertmėje, tuomet labai skauda valgant, būna nemalonus burnos kvapas. Užsikrėtus herpes infekcija, virusas visam gyvenimui įsitvirtina žmogaus organizme. Virusas per nervines skaidulas nukeliauja iki nervinių mazgų ir ten tyliai „tūno“ nesukeldamas jokių simptomų, vėliau atsiradus provokuojančių veiksnių, jis tais pačiais keliais atkeliauja iki tos odos ar gleivinės vietos ir vėl atsinaujina ten pat infekcija. Infekcijos paūmėjimą išprovokuoja įvairūs veiksniai: viršutinių kvėpavimo takų infekcija, ultravioletiniai spinduliai, aukšta temperatūra, peršalimas, odos traumos, nuovargis, psichologiniai stresai, menstruacijos, kartais aiškios priežasties nebūna.

Į viršų