- Simptomai
- Priežastys
- Ligos tipai ir etapai
- Ligos eiga
- Tyrimas
- Medicininis gydymas
- Patarimai ir profilaktika
Meningokokinė infekcija – tai ūmus infekcinis susirgimas, kuris kliniškai gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuo lengvo rinofaringito (slogos) iki sunkiausio meningoencefalito arba žaibinio meningokokinio sepsio.
Ligos tipai ir etapai
Inkubacinis periodas, kai sukėlėjas jau pateko į organizmą, bet simptomų dar nesukelia, dažniausiai trunka nuo 3 iki 10 dienų, vidutiniškai 4 dienas. Vėliau atsirandantys simptomai skiriasi, priklausomai nuo ligos sunkumo. Vystantis žaibiniam sepsiui simptomai gali atsirasti per 2 – 24 val. nuo sukėlėjo patekimo momento, todėl labai svarbu laiku pastebėti simptomus. Pagal klinikinę eigą skiriamos tokios meningokokinės infekcijos formos:
Lokalizuotos:
- Meningokokų nešiojimas (būdingas sveikiems asmenims)
- Ūmus rinofaringitas (sloga)
Generalizuotos:
- Meningokokcemija: tipinė, žaibinė, lėtinė.
- Meningitas (galvos smegenų dangalų uždegimas)
- Meningoencefalitas (meningito ir galvos smegenų uždegimo simptomai)
- Mišri (meningokokcemija ir meningitas). Būdingas bėrimas ir meningito simptomai.
Kitos retai pasitaikančios formos:
- Perikarditas (širdies išorinio dangalo perikardo uždegimas)
- Endokarditas (vidinio širdies dangalo endokardo uždegimas)
- Artritas, poliartritas (sąnarių uždegimas)
- Plaučių uždegimas
- Iridociklitas (akies rainelės ir krumplyno uždegimas)
- Uretritas (šlaplės uždegimas)