Meningokokinė infekcija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Meningokokinė infekcija – tai ūmus infekcinis susirgimas, kuris kliniškai gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuo lengvo rinofaringito (slogos) iki sunkiausio meningoencefalito arba žaibinio meningokokinio sepsio.

Ligos tipai ir etapai

Inkubacinis periodas, kai sukėlėjas jau pateko į organizmą, bet simptomų dar nesukelia, dažniausiai trunka nuo 3 iki 10 dienų, vidutiniškai 4 dienas. Vėliau atsirandantys simptomai skiriasi, priklausomai nuo ligos sunkumo. Vystantis žaibiniam sepsiui simptomai gali atsirasti per 2 – 24 val. nuo sukėlėjo patekimo momento, todėl labai svarbu laiku pastebėti simptomus. Pagal klinikinę eigą skiriamos tokios meningokokinės infekcijos formos:

Lokalizuotos:

  1. Meningokokų nešiojimas (būdingas sveikiems asmenims)
  2. Ūmus rinofaringitas (sloga)

Generalizuotos:

  1. Meningokokcemija: tipinė, žaibinė, lėtinė.
  2. Meningitas (galvos smegenų dangalų uždegimas)
  3. Meningoencefalitas (meningito ir galvos smegenų uždegimo simptomai)
  4. Mišri (meningokokcemija ir meningitas). Būdingas bėrimas ir meningito simptomai.

Kitos retai pasitaikančios formos:

  1. Perikarditas (širdies išorinio dangalo perikardo uždegimas)
  2. Endokarditas (vidinio širdies dangalo endokardo uždegimas)
  3. Artritas, poliartritas (sąnarių uždegimas)
  4. Plaučių uždegimas
  5. Iridociklitas (akies rainelės ir krumplyno uždegimas)
  6. Uretritas (šlaplės uždegimas)

Į viršų