Meningokokinė infekcija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Meningokokinė infekcija – tai ūmus infekcinis susirgimas, kuris kliniškai gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuo lengvo rinofaringito (slogos) iki sunkiausio meningoencefalito arba žaibinio meningokokinio sepsio.

Ligos eiga

Infekcijos šaltiniu gali būti tik žmogus, sergantis generalizuota (5 %) arba rinofaringinė forma (25 %) ir bakterijų nešiotojai (70%). Manoma, kad sergantis žmogus yra žymiai pavojingesnis negu bakterijų nešiotojas, nes išskiria virulentiškesnius sukėlėjus. Apie 5 – 10 proc. gyventojų yra meningokokų nešiotojai.  Prasidėjus sirgimo pikui, ypač vasario bei kovo mėnesiais, nešiotojų skaičius padidėja iki 20 – 30 %, o kai kuriuose uždaruose kolektyvuose (internatuose, kareivinėse ir kt.) iki 40–70 %.

Dažniausiai infekcija pasireiškia užkrato nešiojimu ir labai retai generalizuota forma. Dažniausiai pavojingas epidemijas sukelia A grupės meningokokai, rečiau: B ir C grupių meningokokai. Sergantys kliniškai pasireiškiančiomis ligos formomis paprastai yra greitai išaiškinami ir izoliuojami. Tokiu būdu stabdomas infekcijos platinimas. Sergantys generalizuotomis formomis yra ypač užkrečiami simptomų pasireiškimo laikotarpyje, tačiau ligonis gali būti pavojingas jau inkubacinio periodo pabaigoje. Užkrečiamas laikotarpis trunka iki 3 savaičių. Todėl susirgus meningokoke infekcija reikėtų kreiptis į gydytoją, vartoti antibiotikus, vengti kontakto su sveikais asmenimis.

Meningokokine infekcija sergančiam asmeniui čiaudint ar kosint į aplinką patenka meningokokiniai sukėlėjai. Į sveikus asmenis jie patenka pro burną bei nosį ir pasiekia nosiaryklę, prie kurios gleivinės meningokokai tvirtinasi. Prisitvirtinimą lengvina prieš tai persirgta viršutinių kvėpavimo takų infekcija, pvz. gripas, sloga, kadangi virusai susilpnina kvėpavimo takų gleivinės apsauginę funkciją. Po to bakterija gali skverbtis pro gleivinę į kraują. Būklė, kai kraujyje yra sukėlėjas, vadinama bakteriemija. Bakteriemija jokių simptomų nesukelia, tačiau jeigu bakterija kraujyje pradeda dauginis, tai tampa labai pavojinga būkle, vadinama meningokokcemija arba kitaip meningokokiniu sepsiu.

Sepsis gali vystytis žaibiškai ir sukelti sunkius viso kūno negalavimus: karščiavimą, bėrimą, organų kraujagyslių pažeidimą ir kitus. Tokiu atveju infekcija vystosi per 2 – 24 val. nuo sukėlėjo patekimo. Paprastai 70 – 80 % žmonių, apsikrėtusių meningokokais, lieka nešiotojais. 10 – 30 % žmonių suserga lengva rinofaringine forma ir labai retais atvejais – 1 – 3% žmonių suserga sunkia generalizuota forma (žaibinis sepsis). Pasveikus nuo meningokokinės infekcijos, netgi persirgus rinofaringitu ar būnant nešiotoju, susidaro tvirtas imunitetas, trunkantis 2 – 4 metus.

Į viršų