Maras. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Maras – tai ypač pavojinga žmonėms liga, kurią perneša, o taip pat ir serga, graužikai. Maras pasireiškia karščiavimu, stipria intoksikacija, odos, limfmazgių pokyčiais, sepsine eiga, rečiau – hemoragine pneumonija ir dideliu mirštamumu. Gamtinių maro židinių yra visuose žemynuose, išskyrus Australiją ir Antarktidą. Aktyvūs židiniai išsidėstę JAV vakaruose, Pietų Amerikoje (Brazilija, Bolivija, Ekvadoras, Peru), Afrikoje (Madagaskaras, Tanzanija, Zairas), Azijoje (Kinija, Vietnamas, Mongolija). Dažniausiai susirgimai registruojami šalyse, kur yra gamtinių maro židinių. Lietuvoje gamtinių maro židinių nėra.

Ligos eiga

Nuo užsikrėtimo iki požymių atsiradimo praeina 3-6 dienos. Nuo užsikrėtimo būdo priklauso maro klinikiniai simptomai. Liga prasideda staiga šaltkrėčiu, galvos skausmu, nemiga. Greitai pradedama karščiuoti iki 39-41°C, skauda raumenis, kartais vemiama. Sunkiai sergantys ligoniai būna susijaudinę, kliedi, gali viduriuoti. Kirškyse susidaro bubonai (padidėję ir skausmingi kiršknies limfmazgiai ar jų grupės). Virš bubonų oda įsitempusi, violetinė, skausminga, vėliau nekrozuoja. Rečiau bubonai būna kitose vietose (pažastyje, kakle). Po 4-5 dienų bubonas suminkštėja ir pratrūksta, iš jo skverbiasi pūliai. Esant nesunkiai ligos eigai bubonai rezorbuojasi. Rečiau sukelėjo vietoje susidaro pūslelė, prisipildžiusi tamsiai raudono skysčio, aplink ją oda paraudusi, patinusi, skausminga. Pūslelei sprogus, susiformuoja opa, kurios dugnas padengtas gelsvomis apmirusių audinių apnašomis. Vėliau susidaro juodas šašas. Maro opos gyja lėtai. Šašui nukritus lieka randas.

Odos forma – lengviausia maro forma.

Daug sunkesnės maro formos – plaučių (pasireiškia kosuliu, dusuliu, krūtinės skausmu, karščiavimu, intoksikacija, kraujingų skreplių atkosėjimu), žarnyno (būdinga stipri intoksikacija, vėmimas ir viduriavimas gleivingomis ir kraujingomis išmatomis) ir sepsinis maras. Mirštamumas nuo šių formų itin didelis.

Į viršų