Maliarija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Maliarija (lot. malus aer – blogas oras) yra parazitinė kraujo liga, kuri pasireiškia reguliariai pasikartojančiais drugio (karščiavimo su šaltkrėčiu) priepuoliais, kepenų ir blužnies padidėjimu, mažakraujyste.

Priežastys

Maliariją sukelia plazmodijų genties pirmuonys. Skiriamos keturios jų rūšys, kurios skiriasi dauginimosi ciklo trukme ir sukelia įvairias maliarijos formas. Infekcijos šaltinis yra ligonis ar plazmodijų nešiotojas. Ligos sukėlėją perneša tik tam tikros genties uodai. Sergamumas maliarija priklauso nuo sukėlėją pernešančių uodų populiacijos dydžio bei užsikrėtusių žmonių, kurie yra infekcijos rezervuaras. Sukėlėjo dauginimuisi uodo organizme reikalingos palankios klimatinės sąlygos. Taip pat gali serganti motina užkrėsti savo vaisių per placentą; galima užsikrėsti ir perpilant kraują, per užterštas adatas, persodinus užkrėstą organą. Patekę į žmogaus organizmą ligos sukėlėjai bręsta, dauginasi kepenyse, vėliau patenka į kraują, eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius). Eritrocituose sukėlėjai dauginasi, kol šie sprogsta, plazmodijų patenka į kraują ir vėl į naujus eritrocitus. Ciklai kartojasi. Masinio eritrocitų žuvimo metu į kraują patenkantys sukėlėjai ir nuodingi jų apykaitos produktai sukelia drugio priepuolį. Pauzė tarp drugio priepuolių priklauso nuo plazmodijų rūšies. Pavyzdžiui, tropinės maliarijos atveju, priepuoliai kartojasi kas 48 valandas.

Į viršų

Gydytojai

Infektologas

Vilnius

Į viršų