Maliarija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Maliarija (lot. malus aer – blogas oras) yra parazitinė kraujo liga, kuri pasireiškia reguliariai pasikartojančiais drugio (karščiavimo su šaltkrėčiu) priepuoliais, kepenų ir blužnies padidėjimu, mažakraujyste.

Ligos eiga

Inkubacinis ligos periodas trunka 8-25 dienas, atsižvelgiant į maliarijos rūšį, o „trečiadienės“ maliarijos atveju gali užtrukti net iki 8-14 mėnesių. Liga prasideda staiga – drugio priepuoliu. Ligonį krečia šaltis, jis dreba, kalena dantimis, atšąla galūnės. Po kelių valandų temperatūra padidėja iki 40ºC, skauda galvą, strėnas. Vėliau ligonis sušyla, jį išpila prakaitas, temperatūra sumažėja, ligoniui būna silpna, jis mieguistas. Intervalai tarp drugio priepuolių priklauso nuo parazito biologinio ciklo. Po kiekvieno priepuolio ligonis vis labiau išblykšta, didėja mažakraujystė, sumažėja kraujospūdis. Labai padidėja kepenys, blužnis. Negydant priepuoliai kartojasi 10-14 kartų ir vėliau savaime išnyksta, bet išlikę plazmodijai po kelių mėnesių sukelia ligos atkryčius. Po maliarijos gali išlikti mažakraujystė, išsekimas, blužnies padidėjimas, nervų skausmai, kepenys gali peraugti jungiamuoju audiniu ir išsivystyti jų cirozė.

Į viršų