Juosiančioji pūslelinė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Juosiančioji pūslelinė yra virusinė liga, kurią sukelia vėjaraupių virusas. Šia liga serga žmonės kažkada anksčiau sorgę vėjaraupiais. Tuo metu patekęs į organizmą virusas lieka „tūnoti“ nervuose ir nusilpus imuninei sistemai jis vėl aktyvuojasi ir sukelia dažniausiai vienpusius skausmingus bėrimus to nervo inervuojamuose plotuose.

Ligos eiga

Liga paprastai prasideda ūmiai. Palei pažeistą nervą, dažniausiai vienoje veido ar krūtinės pusėje, atsiranda rausvų dėmelių, kurių fone greitai susidaro grupuotų, prisipildžiusių skaidraus turinio pūslelių. Tokių pažeidimo židinių kiekis įvairus. Bėrimo atsiradimą lydi bendras negalavimas, temperatūros pakilimas, odos peršėjimas, bangomis kylantis skausmas. Pūslytės per 6-8 paras virsta šašais, kurie trečios savaitės pabaigoje nukrenta, palikdami nedidelę pigmentaciją. Jei pūslyčių turinys kraujingas, jų vietoje vėliau gali likti įdubusių randelių.

Į viršų