Juodligė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Juodligė – pavojinga infekcinė liga, kurią sukelia sporas formuojančios bakterijos Bacillus anthracis. Juodligė viena iš infekcinių ligų, kuri gali būti naudojama kaip bakteriologinis ginklas.

Ligos eiga

Ligos simptomai atsiranda po 1-7 dienų nuo užsikrėtimo. Skiriama 3 klinikinės ligos formos – odos, plaučių ir žarnų. Odos juodligė sudaro 95 procentus ligos atvejų. Plaučių formos atveju simptomai gali atsirasti net po 42 dienų nuo užsikrėtimo.

Odos juodligei būdingi simptomai: ant rankų, kaklo ar veido susiformuoja maža, neskausminga, bet niežtinti papulė, primenanti vabzdžių įgėlimą. Papulė vėliau virsta pūslele, pripildyta skysčio. Pūslelei sprogus po 2-6 dienų susidariusią opą padengia juodas šašas, kuris nukrinta per 2-3 savaites. Oda aplink patinsta, bet niekuomet neparausta, nepūliuoja, neskausminga. Visuomet pakyla kūno temperatūra, atsiranda silpnumas, limfmazgių padidėjimas.

Juodligės plaučių uždegimas būna sunkus: pasireiškia aukšta temperatūra, silpnumu, sąmonės pritemimu. Ligonis dūsta, atkosti daug kraujingų skreplių ir dažniausiai 2-3 parą miršta.

Žarnų formai būdinga aukšta temperatūra, ryški intoksikacija, pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas kraujingomis išmatomis. Mirštama 2-3 parą.

Į viršų