Hospitalinės infekcijos. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Hospitaline (ar nozokomialine) infekcija laikomas bet koks mikrobinės kilmės susirgimas, kuris kliniškai ir/ar mikrobiologiškai nustatomas ligoniams ar personalui ir yra susijęs su ligonio paguldymu ar gydymu ligoninėje ar bet kurioje kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat su personalo darbu jose, nepriklausomai nuo to, ar simptomai pasireiškia jiems tebesant minėtose įstaigose ar ne. Ši infekcija yra sudėtinga tuo, jog ligoninėje esantys mikroorganizmai yra dažniausiai atsparūs antimikrobiniams vaistams ir jų gydymas kartais būna keblus klausimas.

Patarimai ir profilaktika

Viena iš pagrindinių hospitalinės infekcijos prevencijos priemonių yra rankų higiena. Siekiant sumažinti hospitalinės infekcijos, ligoninės patalpos kruopščiai valomos, vėdinamos, paviršiai nuolat dezinfekuojami. Labai svarbus yra racionalios antimikrobinės terapijos parinkimas. Vartojant antibiotikų, organizmo pusiausvyra išsiderina, pokyčiai gali sukelti endogeninę hospitalinę infekciją. Todėl ligoninėse siekiama racionalaus antibiotikų vartojimo, parenkant vaistus, atsižvelgiama į ligos sunkumą, infekcijos vietą.

Tikimybė užsikrėsti auga su kiekviena gulėjimo skyriuje diena. Todėl labai svarbu, kad ligonis ten neužsibūtų daugiau, nei tai tikrai būtina, o chirurginės technikos tobulėjimas leidžia daugeliu atvejų atlikti minimaliai invazines operacijas ir maksimaliai sutrumpinti perioperacinį periodą (gulėjimo skyriuje laiką prieš ir po operacijos).

Į viršų