Hepatitas A. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Hepatitas A –  tai bene dažniausias virusinės kilmės kepenų uždegimas. Kasmet yra registruojama iki 1,5 mln. naujų atvejų. Šiais laikais ši liga labiau paplitusi mažai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Tačiau ja serga ir vakarų gyventojai, nes kitaip ji dar vadinama – keliautojų liga. Hepatito A eiga dažniausiai gerybinė, nepaliekanti liekamųjų reiškinių persirgus.

Ligos eiga

Ligos simptomai pasireiškia po 14-50 d. nuo užsikrėtimo. Ligos eiga labai varijuoja tarp skirtingų asmenų. Tačiau klasikinei formai yra būdingi tokie ligos etapai:

  • ligos pradžia (prodromas) – būdingi į gripą panašūs simptomai: karščiavimas, silpnumas, greitas nuovargis, galvos skausmas, kvėpavimo takų infekcijos požymiai. Trunka apie 5-7 d.
  • ūmi fazė – nors temperatūra ir atslūgsta, prasideda stiprūs virškinamojo trakto sutrikimo simptomai: pykinimas, vėmimas, apetito stoka, skausmas po dešiniuoju pašonkauliu. Pacientas pastebi, kad patamsėjo jo šlapimas, o išmatos pašviesėjo. Po kelių dienų pradeda ryškėti gelta: oda ir akių gleivinė tampa gelsvos spalvos. Čiuopiamos padidėjusios kepenys.

Ilgainiui minėti simptomai nurimsta ir žmogus pasveiksta apytiksliai per 3 sav. Maži vaikai dažniausiai perserga besimtomine forma. Vyresnio amžiaus žmonėms ( > 50 m.), ypač turintiems gretutinių ligų, yra dažnesnė „žaibinė“ ligos forma (atsiranda smegenų pažeidimas dėl sutrikusios kepenų funkcijos, retai – ištinka koma.). Pasitaiko ir netipiniai ligos atvejai, kai liga užsitęsia iki 3 mėn. ar jau, rodos pasveikus, vėl pasirodo (recidyvas).

Į viršų