Necukrinis diabetas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

1. Šlapimo  netekimo testas. Jis atliekamas, siekiant išsiaiškinti necukinio diabeto priežastį (ar juo sergama dėl to, jog antidiuretinio hormono neišskiria posmegeninė liauka, ar dėl to, jog pažeisti inkstai negali sureaguoti i šį hormoną, nors jo išskiriama pakankamai). Jis atliekamas taip: paprašoma paciento nevartoti skysčių 2-3 valandas, tuomet yra duodami skysčiai ir stebima kūno svoris, šlapimo išskyrimas ir šlapimo koncentruotumas. Taip pat vis tikrinamas antidiuretinio hormono kiekis kraujyje (nes didėjant šlapimui, jo turi vis daugiau išsiskirti).

2. Šlapimo santykinis tankis nustatomas troškulio mėginiu ir po egzogeninio ADH dozės. Prieš atliekant mėginį, pacientui parą draudžiama gerti 3 valandas. Vaikams prieš atliekant mėginį, gerti draudžiama 6–8 val., nes kitu atveju gali atsirasti dehidratacijos požymių. Vartojamas koncentracinis mėginys, kurio metu sergantiems necukriniu diabetu šlapimo santykinis tankis nepakyla aukščiau 1008. Atliekant mėginį, stebima ligonio būklė, matuojama temperatūra, kraujospūdis. Pradėjus skaudėti galvą, pakilus temperatūrai, mėginį reikia nutraukti. Taip pat gali būti daromas vazopresino mėginys. Šio mėginio metu turi pakilti šlapimo santykinis tankis ir sumažėti jo kiekis apie 25 proc. Šis mėginys pavojingas sergantiems ryškia psichogenine polidipsija (lėtinis pasikartojantis gyvybei grėsmingas sutrikimas, kuriam būdingas kompulsinis didelio vandens kiekio suvartojimas, kai nėra fiziologinio stimulo gerti.), nes gali sukelti vandens intoksikaciją. Patikimesnis ir nepavojingas yra adiurekrino intranazalinis testas.

3. Branduolių magnetinis rezonansas atliekamas, siekiant vizualizuoti ir pamatyti posmegeninės liaukos, gaminančios antidiuretinį hormoną būklę.

Labai svarbi tiriant šią ligą yra ir lokalizacijos diagnostika (hipofizės/pagumburio srities navikui atmesti). Įtariant naviką, tiriamas akių dugnas, akiplotis, daroma kaukolės rentgenograma, EEG ir, jei reikia, – angiografija (kraujagyslių tyrimas rentgeno spinduliais). Taip pat necukrinį diabetą reikia skirti ir nuo cukrinio diabeto, lėtinio inkstų nepakankamumo. Sergančius adenoiditu vaikus taip pat gali kankinti troškulys, o tuo pačiu ir gausus šlapinimasis bei šlapinimasis naktį. Juos ištyrus galima teisingai diagnozuoti ligą. Nereikia pamiršti ir psichogeninės polidipsijos.