Cukrinis diabetas (Cukraligė). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Cukrinis diabetas arba cukraligė – tai visuma sutrikimų, kuriuos sukelia sutrikęs organizmo gebėjimas panaudoti gliukozę (kitaip vadinamą organizmo cukrų).

Ligos tipai ir etapai

Cukrinis diabetas – tai visuma sutrikimų, kuriuos sukelia sutrikęs organizmo gebėjimas panaudoti gliukozę (kitaip vadinamą organizmo cukrų). Gliukozė yra būtina kiekvienai ląstelei egzistuoti, tai ląstelių energijos šaltinis, ypač smegenys yra jautrios gliukozės sumažėjimui kraujyje. Tačiau tam, kad gliukozė galėtų patekti į ląstelės vidų yra reikalingas kasos gaminamas hormonas insulinas; jeigu jo gaminama nepakankamai arba visai negaminama, tuomet gliukozės kraujyje yra daug, tačiau ji negali patekti ląsteles ir ląstelės jos negauna, ląstelės žūva. Kita vertus labai neigiamą poveikį turi ir tai, jog kraujyje yra labai daug gliukozės, nes tai labai didelės molekulės ir jos „užkemša“ kraujagysles, ypač pačias mažiausias, o tai savo ruožtu sąlygoja tų vietų stiprius pakenkimus, nes tos srities audiniai negauna aprūpinimo krauju, tuo pačiu ir aprūpinimo deguonimi bei maisto medžiagomis.

Yra skiriami du cukrinio diabeto tipai: I ir II tipas:
I tipo cukrinis diabetas – dar kitaip vadinamasis jaunatvinis cukrinis diabetas. Jis yra genetiškai paveldėtas arba gali būti sukeltas tam tikrų virusų. Tai toks diabeto tipas, kuomet kasa tam tikru momentu (tik gimus, kūdikystėje, vaikystėje ar netgi paauglystėje) visiškai nustoja gaminti insuliną. Kad žmogus išgyventų, jam yra būtinos kasdieninės insulino injekcijos.
II tipo cukrinis diabetas – tai vadinamasis pagyvenusių žmonių arba nuo insulino nepriklausomas cukrinis diabetas. Juo dažniausiai suserga vyresni ir turintys antsvorį žmonės, tačiau šiuo metu daugėjant didelį antsvorį turinčių vaikų ir paauglių, ši nuostata keičiasi. Sergant šiuo tipu gali būti du variantai: arba gliukozės ir insulino yra pakankamai organizme, tačiau organizmo ląstelės pasidaro atsparios insulino poveikiui, arba kasa jau nebesugeba pagaminti tiek insulino, kad patenkintų organizmo poreikius ir jo gamina vis mažiau.
Taip pat yra skiriamas nėsčiųjų cukrinis diabetas. Tai nėštumo metu atsiradęs cukraus apykaitos sutrikimas, kuris dažniausiai praeina po gimdymo. Tačiau bėda yra tame, jog negydant šio laikino sutrikimo, tai gali labai pakenkti vaisiaus, o vėliau ir naujagimio sveikatai (yra įmanoma netgi vaisiaus žūtis).
Epidemiologiniai stebėjimai rodo, kad cukrinis diabetas yra viena iš labiausiai paplitusių neinfekcinių ligų ir viena didžiausių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse.
Cukrinio diabeto simtomai priklauso nuo cukraus kiekio kraujyje. Žmonėms, kurie serga I-o tipo cukriniu diabetu simptomai atsiranda daug greičiau ir būna daug sunkesni, nei pacientų, sergančių II tipo cukriniu diabetu. Jei pacientų, sergančių II tipo cukriniu diabetu, cukraus kiekis kraujyje nėra labai aukštas, tai simptomų gali ir iš viso nebūti.

I tipo cukriniam diabetui labiausiai būdinga:
  1. Labai gausus ir dažnas šlapinimasis kartu su nenumaldomu nuolatiniu troškuliu;
  2. Nuolatinis alkis;
  3. Didelis svorio netekimas;
  4. Nuovargis;
  5. Susilpnėjęs regėjimas.
II tipo cukriniam diabetui būdingi visi šie simptomai taip pat, tačiau būna mažiau išreikšti ir neatsiranda ūmiai. Taip pat šalia šių požymių pacientams sergantiesm II tipo cukriniu diabetu, dažnai būna blogai gyjančios žaizdos, aukštas kraujospūdis, įvairių kūno vietų niežulys, taip pat dažnos odos ir šlapimo pūslės infekcijos.

Į viršų