Žvairumas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Žvairumas – tai pastovus ar periodinis vienos akies nukrypimas nuo bendro fiksacijos taško, kai yra sutrikęs abiejų akių fiksacijos į vieną tašką mechanizmas. Akys gali būti nukrypę į vidų, išorę, aukštyn ar žemyn.

Ligos eiga

Žvairumas gali būti vidinis, kai akys susieina ties nosimi, išorinis, kai jos išsiskiria į šonus, vertikalusis, kai viena akis nukrypsta į viršų ar į apačią, vienpusis, kai tik viena akis žiūri netaisyklingai, pakaitinis, kai akys pakaitomis nukrypsta nuo regos ašies. Vaikams labiau būdingas vidinis žvairumas (80 proc.). Kartais žvairumas gali būti protarpinis arba paslėptas, kai išoriškai akių judesių pakitimų nepastebima, gydytojas nustato tik specialiai tirdamas. Žvairuojantieji skundžiasi greitu akių nuovargiu, vaizdo dvejinimusi, galvos svaigimu. Vaikai dažniausiai blogiau mato ar išvis nemato viena akimi. Esant paralyžiniam žvairumui, ligonis laiko pasukęs galvą į pažeisto raumens pusę, norėdamas išvengti dvejinimosi. Akies obuolio judesiai būna riboti pažeisto raumens kryptimi. Jei yra visų akies nervų paralyžius, būna platus vyzdys, nejudri akis, nusileidęs vokas. Vaikui žvairuojant nusilpsta viena žvairuojanti akis. Kuo anksčiau ši patologija nustatoma ir suteikiama reikalinga pagalba, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Sveikstama ilgai, dažnai nuo kūdikystės iki paauglystės. Pamažu stiprėja žvairuojanti akis, vaizdas susilieja. Pastebėjus žvairumą vėliau, vienos akies rega gali būti labai nusilpusi ir prireiks daugiau laiko gydymui. Esant paralyžiniam žvairumui, eiga priklauso nuo jį sukėlusios ligos. Po ilgesnio laiko, prasideda ir sveikos akies judinamųjų raumenų funkcijos pokyčiai.

Į viršų