Toliaregystė (hipermetropija) – tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) yda, kai matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės, todėl žmogus geriau mato toli esančius daiktus, ir blogai – esančius arti.
Priežastys
Akį galima palyginti su fotoaparatu, kurio objektyvą atstoja akies optinė sistema, o šviesai jautrią plokštelę – tinklainė. Normalioje akyje šviesos spinduliai, sklindantys iš matomo objekto, lūždami praeina akies optines sistemas: rageną, akies kamerų skystį, lęšiuką, stiklakūnį ir susikerta tinklainėje. Čia sudirginamos šviesai jautrios ląstelės ir informacija apie matomą objektą nervinėmis ląstelėmis toliau perduodama smegenų žievei. Regos centras yra smegenų pakaušinėje dalyje. Kad susidarytų aiškus vaizdas, spinduliai turi susikirsti būtent tinklainėje. Tai priklauso nuo akies optinių sistemų laužiamosios galios (refrakcijos), kuri matuojama dioptrijomis (D) ir akies ašies ilgio. Labiausiai spindulius laužia ragena ir lęšiukas. Esant toliaregystei, akies laužiamoji galia per silpna palyginus su akies ašies ilgiu, šviesos spinduliai susikerta už tinklainės, vaizdas gaunamas neryškus. Beveik visi naujagimiai yra toliaregiai. Vėliau, akiai augant ir ilgėjant akies ašiai, toliaregystė dažniausiai išnyksta, susiformuoja normali akis. Dažniausiai akys auga ir akies ašis ilgėja iki 7- 10 metų. Akis yra prisitaikiusi matyti objektus, esančius įvairiu atstumu, tai vadinama akomodacija. Akies krumplyno raumeniui susitraukiant, lęšiukas išsigaubia ir tai leidžia aiškiai matyti daiktus iš arti, o jam atsipalaiduojant – lęšiukas suplokštėja, tuomet gerai matomi objektai, esantys tolumoje. Lęšiuko gebėjimas išsigaubti priklauso nuo elastiškumo, kuris senstant mažėja. Akies obuolio išoriniai raumenys suveda abi akis į vieną daiktą. Įtakos formuotis toliaregystei turi paveldimumas. Pastebėta, kad toliaregių tėvų vaikai dažniau turi šia ydą. Akies obuolio forma ir jos šviesą laužiančių terpių gaubtumas, taip pat jų formavimosi tendencijos augant, yra paveldimos. Jauni toliaregiai, turintys nedidelę refrakcijos ydą, iš pradžių sugeba prisitaikyti: labiau išsigaubia akies lęšiukas, padidėja jo laužiamoji galia, ir regimasis daiktas ryškėja. Jie gali nejausti jokių regėjimo sutrikimų, net nežinoti, kad yra toliaregiai. Tai slaptoji toliaregystė. Kai toliaregystės yda yra vidutinė ar didelė, akis nebesugeba prisitaikyti, žmogus daiktus iš arti mato blogai. Tai aiškioji toliaregystė. Senstant žmogaus akys jau nesugeba taip kaip jaunystėje kaitalioti savo laužiamosios galios, kad aiškiai matytų įvairiai nutolusius daiktus, nes mažėja lęšiuko elastingumas. Pamažu tolsta artimiausias aiškaus matymo taškas, formuojasi senatvinė toliaregystė. Jau po 40-45 metų žmogus pradeda blogiau matyti iš arti. Ypatinga toliaregystė – afakija – lęšiuko nebuvimas įprastoje vietoje. Ji būna pašalinus lęšiuką kataraktos operacijos metu. Toliaregėmis gali tapti nėščios moterys trečiojo nėštumo trimestro laikotarpiu, nes dėl hormoninių pokyčių organizme sumažėja lęšiuko elastingumas, todėl sumažėja jo laužiamoji galia. Regos pakitimai išnyksta praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, kai hormonų pusiausvyra tampa vėl normali.