Tinklainės atšoka – tai juntamosios tinklainės dalies atsiskyrimas nuo prie kraujagyslinio dangalo prigludusio pigmentinio epitelio. Iki 40% visų tinklainės atšokų atsiranda trumparegėse akyse – kuo didesnė trumparegystė, tuo ši rizika didesnė.
Ligos eiga
Stiklakūnio tinklainės dirginimas ir perplėšimas sukelia „žaibus” akyse. Plyšus tinklainės kraujagyslei ir plūstelėjus kraujui į akies vidų, staiga žmogus pamato juodulius. Kuo stambesnė kraujagyslė plyšta, tuo didesni ir gausesni jaučiami juoduliai. Gali pablogėti regėjimas, kuris priklauso nuo išsiliejusio kraujo kiekio, nors kartais regėjimas visai nesusilpnėja. Įdomu tai, kad skausmo pacientas niekada nejaučia. Kiekvienoje akyje plyšių gali susidaryti nuo vieno iki keliolikos. Atšokus tinklainei, daiktai atrodo išklaipyti, akyse mirga, iš šono, iš viršaus ar iš apačios tarsi užslenka „užuolaida”. Pablogėja regėjimas, susiaurėja regėjimo laukas, gali sutrikti spalvų jutimas, sumažėja akispūdis. Nustačius tinklainės plyšius būtina kuo greičiau gydyti, kad nespėtų atšokti tinklainė. Po plyšimo netrukus kraujagyslė užsikemša, kraujavimas sustoja, akyse matyti juoduliai išnyksta, žmogus pasijunta geriau. Tačiau tinklainėje lieka plyšys. Laiko tarpas nuo plyšio atsiradimo iki tinklainės atšokos gali būti labai įvairus: nuo kelių valandų iki savaičių ar mėnesių. Kartais vienu metu atšoka abiejų akių tinklainė. Iš pradžių ji dažniausiai atsisluoksniuoja viršutinėje šoninėje akies dugno dalyje. Ilgainiui atšoka visa tinklainė. Tokioje akyje po kurio laiko padrumstėja lęšiukas, priekinė kamera darosi gili, akis minkšta. Prasideda aklumas.