Miežis. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Miežis gali būti išorinis, vidinis ir šaltasis. Išorinis miežis – tai ūminis pūlinis voko krašto riebalinės ar prakaito liaukos su blakstienos folikulu (maišeliu) uždegimas. Vidinis miežis – tai ūminis pūlinis vokų kremzlinės liaukos ir jos aplinkos uždegimas. Šaltas miežis – tai lėtinis proliferacinis (vešantis) vokų kremzlinės liaukos ir jos aplinkos uždegimas.

Medicininis gydymas

Miežis – dažniausiai nepavojinga liga, galima gydytis ir namuose. Rekomenduotina dėl tinkamo gydymo pasitarti su savo bendrosios praktikos gydytoju ar sunkesniais atvejais su akių gydytoju (oftalmologu). Atsiradus miežiui, paprastai skiriamas toks gydymas: 1. Dedami šilti sausi kompresai ant akių ir valomi vokų kraštai. 2. Esant išoriniam bei vidiniam miežiui, būtina lašinti į akis dezinfekuojamųjų, antibiotikų lašų (20,0 % sulfacilio natrio, 0,25 % chloramfenikolio). Jei susiformuoja keli miežiai, skiriami geriami ar leidžiami į raumenis antibiotikai. 3. Gydomos kitos akių ir vokų ligos (pavyzdžiui, blefaritas - vokų krašto uždegimas). 4. taikoma fizioterapija: jei nepratrūkęs išorinis ar vidinis miežis, tai skiriama UAD srovės. 5. Jei miežiai dažnai kartojasi, tiriama, ar pacientas neserga cukralige, skiriama vitaminų terapija, bendras stiprinamasis gydymas. 6. Jei gydant miežį 3 dienas būklė nepagerėja ar jei įtariama, kad jis komplikuojasi abscesu (pūliniu), būti kuo greičiau kreiptis į oftalmologą (akių gydytoją). 7. Jei miežis yra šaltas, tokį ligonį iš karto gydo oftalmologas, nes gydymas yra chirurginis ar skiriama ilgo veikimo kortikosteroidų injekcijos į akies voką.

Į viršų