Astigmatizmas („a“ – be, „stigma“ – taškas – betaškė akis) – regos sutrikimas, pasireiškiantis neryškiu, iškraipytu matymu, atsirandančiu dėl ragenos netolygumo ir dėl to skirtingais kampais praeinančių šviesos spindulių, kurie nesusikerta viename taške tinklainėje, bet būna išsisklaidę įvairiomis kryptimis.
Priežastys
Astigmatizmas gali būti įgimtas (paveldėtas) arba įgytas. Įgytas būna po traumų, uždegimų, ar chirurginių intervencijų akies srityje (darant pjūvius ties ragena-odena, gydant dėl kataraktos ir kt.). Normali akis yra taisyklingai išgaubta, o ragena lygiu paviršiumi. Per ragena perėję šviesos spinduliai susikerta viename taške tinklainėje, o iš čia toliau perduodamas kaip signalas į smegenis. Tuo tarpu akis astigmatikė yra išgaubta, o ragena netaisyklingos formos, dėl to dalis spindulių patekę į akį būna „išbarstomi“, o smegenis pasiekia ne visa informacija, taip gaunamas neryškus, iškraipytas vaizdas. Žiūrint į taisyklingus objektus, tokius kaip apskritimas ar kvadratas, bus matomi netolygumai tarp horizontalių ir vertikalių linijų, jų padėties plokštumoje, skirsis jų storis. Kadangi gamtoje beveik nebūna taisyklingų formų, taip ir daugumos žmonių akims būdingi nedideli netolygumai akyje, lemiantys įvairaus laipsnio astigmatizmą. Akies optinis stiprumas yra matuojamas dioptrijomis (D). Kai astigmatizmas mažiau nei 0,75 D, iškraipymai būna nedideli ir įtakos gyvenimo kokybei neturi, tačiau kuo didesnis pažeidimas, tuo blogesnis matymas, o kartu atsirandantys lydintys simptomai. Kai pasiekia 0,5 D galimi ryškūs iškraipymai, o esant 0,25 D korekcija visada būtina.