Kaip tėvai turėtų kalbėtis su paaugliais apie lytinį gyvenimą?

2020-11-26 14:37

Dalis tėvų vengia kalbėti su paaugliais apie seksą ir šią atsakomybę permeta specialistams, mokyklose vedantiems lytiškumo pamokas. Tačiau šeima yra labai svarbus veiksnys rizikingo paauglių lytinio gyvenimo prevencijoje. Karoliniškių poliklinikos Jaunimo sveikatos centro visuomenės sveikatos specialistė Silvija Cicėnaitė sako, kad rizikingu lytiniu elgesiu paaugliai dažniausiai kompensuoja šilumos ir artumo trūkumą šeimose.           

Rizikingu lytiniu elgesiu laikomi ankstyvame amžiuje pradėti seksualiniai santykiai, didelė lytinių partnerių kaita, kontracepcijos priemonių nenaudojimas, dažnai tokie santykiai vyksta apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.

Pasak Vilniaus Karoliniškių poliklinikos Jaunimo sveikatos centro visuomenės sveikatos specialistės Silvijos Cicėnaitės, dauguma specialistų nurodo, kad tinkamas amžius pradėti lytinį gyvenimą yra 18 metų, nes tokio amžiaus jaunuoliai yra pakankamai susiformavę fiziškai ir emociškai. Tačiau branda ir savęs suvokimas visiems ateina ne vienodu metu. „Todėl ribą, kada tinkama pradėti lytinius santykius, įvardinčiau ne amžiaus cenzu, bet emocine branda. Išskirčiau du pagrindinius kriterijus, kurie indikuotų, kada jaunuolis pasirengęs lytiniams santykiams. Vienas jų – žinios. Kai jaunuolis turi pakankamai žinių apie rizikas, susijusias su lytiniu elgesiu, lytiškai plintančias ligas, nepageidaujamą nėštumą, apsaugos priemonių naudojimą, psichologines pasekmes, pasirinkus ankstyvą lytinį gyvenimą. Antras kriterijus – emocinis pasirengimas. Kiekvienas jaunuolis turi suprasti, kad lytinių santykių pasekmės priklauso nuo jo ir jis turės prisiimti visišką atsakomybę ne tik už save, bet ir savo partnerį. Jaunuolis turi suprasti, kad tai daro dėl savęs – ne dėl aplinkinių spaudimo, noro pritapti“, – sako visuomenės sveikatos specialistė S.Cicėnaitė.

Karoliniškių poliklinikos Jaunimo sveikatos centro visuomenės sveikatos specialistė Silvija Cicėnaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Geri santykiai su tėvais – pamatas

Pasak visuomenės sveikatos specialistės S.Cicėnaitės, dauguma tėvų mano, kad mokykla, o ne šeima, turėtų kalbėti su paaugliais apie lytinį elgesį. „Tačiau šeima labiausiai gali veikti paauglių požiūrį į lytinį elgesį. Svarbu, kad vaikai turėtų gerus tarpusavio santykius su tėvais, užsiimtų bendra veikla, jaustų šilumą, paramą. Tai užtikrina saugumo jausmą vaikams ir paaugliams. Pokalbiai su tėvais padeda priimti saugesnius seksualinius sprendimus, sumažina rizikingo seksualinio elgesio riziką. Atviras kalbėjimas su tėvais skatina paauglius būti atviresniais ir su savo partneriais“, – sako S.Cicėnaitė.

Pasak visuomenės sveikatos specialistės, į ankstyvus, nesaugius lytinius santykius labiau linkę tie paaugliai, kuriems šeimose trūksta bendravimo, švelnumo, pasitikėjimo savimi. „Dažnai rizikingu lytiniu elgesiu  kompensuojamas artumo trūkumas tarp tėvų ir vaikų. Pirmiausia reikėtų stiprinti santykius šeimoje – artimu bendravimu, palaikymu, nuoširdžiu rūpinimusi, tėvų kontrolė turėtų būti negriežta, neautoritarinė, sprendimai ir reikalavimai turėtų būti pagrįsti aiškiais ir sąžiningais argumentais“, – sako S.Cicėnaitė.

Pokalbis apie seksą

Pasak visuomenės sveikatos specialistės S.Cicėnaitės, lytiškai šviesti vaikus tėvai turėtų nuo pat mažumės, vaikui augant kyla įvairiausių klausimų, susijusių su lytiškumu. „Pokalbio turinys ir formatas turėtų būti modeliuojamas, atsižvelgiant į vaiko amžių, kokia informacija jam priimtina, kaip ją pateikti suprantamiau ir aiškiau. Taip pat augdamas šeimoje vaikas stebi tėvų elgesį ir mokosi iš jų, kopijuodamas ir perimdamas vertybes“, – sako S.Cicėnaitė.

Pasak specialistės, nemažai tėvų ignoruoja sekso temą ir stengiasi ją apeiti.   Tačiau su vaikais ir paaugliais šia tema reikėtų kalbėtis paprastai ir atvirai.

Kokias dar klaidas daro tėvai, su paaugliais kalbėdami apie seksą? „Viena pagrindinių tėvų klaidų – prievarta provokuojamas pokalbis. Norint kalbėti apie seksualinį elgesį, pagrindą reikėtų formuoti nuo pat pradžių, kurti pasitikėjimą, kuris leis vaikams patiems ateiti pas tėvus. Vaikams turėtų patiems kilti tie klausimai ir jie turėtų patys kreiptis į tėvus. Aišku, tėvai irgi gali inicijuoti tą pokalbį“, – sako S.Cicėnaitė.

Kita tėvų klaida – gąsdinimai ir grasinimai. „Jeigu užsiimsi lytiniais santykiais, susirgsi lytiškai plintančiomis ligomis, pastosi... Tokie gąsdinimai iškreipia paauglio suvokimą apie lytinius santykius, jų svarbą“, – sako visuomenės sveikatos specialistė.

Pasak S.Cicėnaitės, nereikia užversti paauglio visa informacija, kokią žinote, geriau – skatinti paauglį klausti ir patiems teirautis. „Vengtina bausti, gėdinti ar kaltinti, kad kažkokie klausimai, kuriuos užduoda paaugliai, yra netinkami. Tėvai turėtų skatinti užduoti klausimą. Taip pat patariama, kad tėvai užduotų kuo daugiau atvirų klausimų, o ne tokių, į kuriuos galima atsakyti „taip“ arba „ne“. Kai užduodamas atviras klausimas, vaikas atsakydamas gali pasipasakoti plačiau, pasidalinti emocijomis ir tuometine situacija. Tai skatins jaustis saugiai, užtikrintai, pasitikėti tėvais“, – sako Karoliniškių poliklinikos Jaunimo sveikatos centro visuomenės sveikatos specialistė S.Cicėnaitė.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.