Vis labiau stebinančios vitamino D savybės

Teksto dydis:

Vis labiau stebinančios vitamino D savybės

2018 vas. 21 17:00

Sveikatos apsaugos institucijos reguliariai primena, kad per daug vitamino D kenkia sveikatai, tačiau neseniai atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad itin didelė šio vitamino dozė (apie 200 000 TV) gali padėti užgydyti odos pažeidimus, pvz., saulės nudegimus.

Beveik kiekvienam bent kartą per gyvenimą pasitaikė nudegti saulėje, deja, dauguma asmenų tokių nemalonių traumų patiria gerokai dažniau, o tai nėra gerai. Tyrimai rodo, kad per gyvenimą patirtų nudegimų saulėje skaičius yra tiesiogiai susijęs su padidėjusia melanomos rizika (jei nudegta paauglystėje), taip pat su padidėjusia bazinių ląstelių ar plokščiųjų ląstelių karcinomos rizika (jei saulės nudegimų patirta paauglystėje ar esant suaugusiojo amžiaus).1

Esama ir gerų naujienų. Vienas neseniai atliktas tyrimas apie saulės nudegimų gydymą vitaminu D teikia vilčių, kad šio vitamino gėrimas didžiulėmis dozėmis galėtų padėti išvengti pačių blogiausių galimų pasekmių nudegus saulėje.

Šiems atradimams pradžią davė bandymai su pelėmis. Mokslininkų tikslas buvo ištirti, ar didelė dozė vitamino D galėtų sumažinti odos traumų pasekmes ir stimuliuoti žaizdų gijimą. Kai buvo gautas patvirtinimas, jog vitaminas D pelėms, turinčioms cheminės kilmės odos pažeidimų, ne tik sumažino uždegimą ir žaizdas, bet ir apskritai pagerino sveikatą, JAV Klivlando universiteto ligoninės (The University Hospitals Cleveland Medical Center) dermatoonkologas Jeffreyʼis Scottas, kuris yra odos vėžio chirurgijos specialistas ir vienas iš minėto tyrimo autorių, nusprendė išsiaiškinti, ar didelė, vienkartinė, išgerta vitamino D dozė galėtų padėti sumažinti saulės nudegimų sukeltus odos pažeidimus ir žmonėms.

Atsitiktinių imčių tyrime dalyvavo 20 sveikų suaugusiųjų. Su saulės ultravioletine spinduliuote (UVB) ant kiekvieno tyrimo dalyvio vienos rankos buvo sukeltas eksperimentinis „saulės nudegimas“. Po valandos dalyviai gavo placebo ar įvairių dydžių vitamino D3 (cholekalciferolio) dozių: 50 000 TV, 100 000 TV ar 200 000 TV.

„Vitaminas D akivaizdžiai sumažino tyrimo dalyvių odos paraudimą, nors ir nevisiškai užgydė nudegimą“, – pabrėžė J. Scottas. Efektyviausia buvo kaip tik didžiausia vitamino D dozė. Iš visų tyrimo dalyvių, kuriems buvo sukelti eksperimentiniai „saulės nudegimai“, paraudimas sumažėjo tik tiems, kurie gavo didžiausią vitamino D dozę.

„Kadangi vitaminas D sintetinasi odoje, darome prielaidą, kad jis turėtų atlikti tam tikrą vaidmenį reguliuojant homeostazę (vidinės terpės pastovumą). Organizmas sintetina vitaminą D ne tik gerai griaučių būklei palaikyti. Galbūt kita jo paskirtis yra saugoti mus nuo aplinkos keliamų grėsmių. Kadangi tyrime nebuvo iškeltas tikslas gauti atsakymą į šį klausimą, tad neturiu atitinkamų rezultatų ir duomenų, bet, jei vitaminas D pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu, gal jis panašiai veikia ir mūsų odoje, nes jis sintetinamas nuolat, be pertraukų“, – aiškino J. Scottas.

Saulės vitaminas

Esama dviejų rūšių vitamino D. Vitamino D2 yra grybuose, kurie auga saulėje, o vitaminas D3 formuojasi žmogaus epidermyje, kai odą veikia ultravioletiniai saulės spinduliai. UVB spinduliai stimuliuoja 7-dehidrocholesterolį – cheminę medžiagą, kurios esama odos epidermyje, – ir susidaro vitaminas D. Be to, vitamino D3 yra ir kai kuriose riebiose žuvyse, pvz., lašišose, silkėse ir skumbrėse.

Iš abiejų minėtų šaltinių gautas vitaminas D (t. y. ir tas, kuris sintetinamas odoje, ir tas, kurį gauname su maistu) yra biologiškai inertiškas, todėl, kad susiformuotų biologiškai aktyvi forma, kuri vadinama kalcitrioliu (1,25-dihidroksivitaminas D3, arba 1,25(OH)2D3), jį visų pirma turi perdirbti kepenys, o po to inkstai.2

Kalcitriolis, nors ir „techniškai“ gaunamas iš vitamino, faktiškai yra hormonas, kuris per endokrininę sistemą labai stipriai veikia daugelį žmogaus organų.3

Kadangi buvo žinoma, kad vitamino D trūkumas sukelia griaučių demineralizaciją, o tai formuoja rachitą, ilgus dešimtmečius buvo manoma, kad vienintelė šio vitamino paskirtis – palaikyti normalią kaulų būklę. Beje, vitamino D deficitas gali sukelti ir kaulų minkštėjimą, kuris vadinamas osteomaliacija. Per laboratorinius eksperimentus konstatuota, kad vitaminas D stiprina kaulus, stimuliuodamas kalcio ir fosfatų absorbciją žarnyne, taip pat sudarydamas organizme kalcio ir fosfatų atsargas, reikalingas griaučiams augti ir kaulams atkurti.

Pastaruoju metu nustatyta, kad vitaminas D labai svarbus organizmo bendrai sveikatai palaikyti, nes šio vitamino receptorių esama daugumoje audinių ir ląstelių.

Vitaminas D dalyvauja baltymų sintezėje, stimuliuodamas transkripciją (nurašymą) – genų ekspresijos pirmą žingsnį, kai DNR dalis perkopijuojama į RNR. Pastaruoju metu šis aspektas intensyviai tyrinėjamas, siekiant išsiaiškinti jo svarbą imuninės sistemos veiklai.

Vitaminas D valdo genus, kurie atsako už tokių baktericidinių medžiagų (pvz., katelicidino) sintetinimą, kuriomis imuninė sistema naudojasi, kad sunaikintų potencialiai kenksmingas bakterijas.4 Be to, manoma, kad jis skatina imuninę sistemą atakuoti tam tikras vėžio formas.5

Vitamino D deficitas skatina tuberkuliozės formavimąsi,6 didina širdies ir kraujagyslių ligų 7 bei lėtinių inkstų ligų riziką.8 Vitaminas D stimuliuoja insulino sintezę, o šio vitamino deficitas yra vienas iš veiksnių, sukeliančių nejautrumą insulinui ir cukrinį diabetą.9 Maža vitamino D koncentracija suaugusiesiems gali sukelti bronchų astmą ar padaryti ją sunkesnę.10 Be to, šis vitaminas pasižymi ir antiproliferacinėmis savybėmis, o tai galbūt leidžia taikyti jį vėžio profilaktikai, bet vitamino D deficitas ypač padidina storosios žarnos vėžio riziką.11

 NUORODOS

1 Cancer Epidemiol Biomarkers Prev, 2014; 23:1080–9
2 J Pharmacol Pharmacother, 2012; 3;118–26
3 Am J Clin Nutr, 2008; 88:491S–9S.
4 Microbiol Spectr, 2016 m. birželis; 4(3). doi:10.1128/microbiolspec.MCHD-0006-2015
5 Clin Ther, 2017; 39:884–93
6 Emerg Infect Dis, 2010; 16:853–5
7 Am J Med Sci, 2009; 338:40–4
World J Diabetes, 2016; 7:89–100
9 J Steroid Biochem Mol Biol, 2016-12-05; pii:S0960-0760(16)30338-7
10 Respir Res, 2013; 14:25
11 J Natl Cancer Inst, 2008; 100:796–804
 
Visą tekstą galite skaityti žurnale „Ko gydytojai tau nepasako

Komentuoti

Video