Vaistai – iš socialinių tinklų, pokalbių svetainių. Kodėl negalima tokių vartoti?

Teksto dydis:

Vaistai – iš socialinių tinklų, pokalbių svetainių. Kodėl negalima tokių vartoti?

2018-06-18 14:08

Nepirkite ir neimkite dovanojamų vaistų, siūlomų socialiniuose tinkluose ar pokalbių svetainėse. Taip elgdamiesi rizikuojate savo bei artimųjų sveikata, nes iš tiesų nežinote, ar įsigyjate būtent tą vaistą, kurio Jums reikia. Be to, neaišku, kokiomis sąlygomis vaistas buvo laikytas, ar nėra pasibaigęs jo galiojimo terminas.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) primena, jog visus vaistus reikėtų pirkti tik legaliose prekybos vietose arba jų internetinėse svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu. Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu sąrašas (Lietuvos atveju šią informaciją matysite www.vvkt.lt svetainėje). 

Jei pasveikus ar mirus ligoniui, liko vaistų, pastaruosius, net ir tais atvejais, kai preparatai dar galiojantys, reikėtų nunešti į vaistinę ir priduoti kaip naikintinus. Vaistinės privalo juos priimti. Tokių vaistų negalima niekam padovanoti, atiduoti ar parduoti. Nežinia, kaip vaistai buvo laikyti, be to, juos skyrė gydytojas konkrečiam ligoniui, konkrečiai ligai gydyti, prieš tai įvertinęs paciento būklę, tyrimus, kitus negalavimus. Likę nepanaudoti vaistai galbūt visiškai netinka kitam ligoniui, nors jis ir serga ta pačia liga.

Dar keli naudingi patarimai:

-          Gyventojai turėtų rinktis tik patikrintus, Lietuvoje registruotus vaistinius preparatus ir gydymosi būdus. Ar siūlomas įsigyti vaistas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, patikrinti galima visai paprastai. Tereikia atsidaryti šią nuorodą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir įrašyti produkto pavadinimą.

-          Lietuvoje galima reklamuoti tik registruotus vaistinius preparatus. Tad jei internete reklamuojama „stebuklinga priemonė” nėra registruota minėtame registre, tikėtina, kad šis produktas – tikrai ne vaistas.

-          Turint bent menkiausią abejonę, kad siūlomas pirkti produktas yra neaiškios kilmės preparatas, geriau jo neįsigyti. Neverta rizikuoti savo sveikata.

-          Internete ar spaudoje pastebėjus klaidinančią „neaiškių“ produktų reklamą, kreiptis reikėtų į Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybą,  https://kt.gov.lt/ 

-          Jei internetu siūloma įsigyti maisto papildų, dėl jų konsultuotis reikėtų su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, http://vmvt.lt/, jei medicinos prietaisų – su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos http://www.vaspvt.gov.lt/

Komentuoti