Trumpai apie svarbiausius vitaminus ir mineralus

Teksto dydis:

Trumpai apie svarbiausius vitaminus ir mineralus

2011.06.15 10:20

Vitaminas A yra svarbus regos funkcijai. Trūkstant vitamino suprastėja rega tamsoje, išblykšta ir sausėja oda.
 
Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio) apykaitą, reguliuodamas kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Taip pat saugo nuo osteoporozės, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną.
Trūkstant vitamino D, vaikams deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje. Suaugusiesiems susilpnėja raumenys, silpnėja imunitetas. Ilgai trūkstant vitamino, suminkštėja kaulai, susergama osteomaliacija.
 
Vitaminas E – svarbus antioksidantas, saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio, slopina daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu, poveikį. Saugo arterijų vidinę sienelę nuo kalkėjimo, aterosklerozės, skatina gyti žaizdas, stiprina organizmo imunitetą, gali apsaugoti nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio.
Trūkumas pasireiškia nervų sistemos sutrikimu, virškinimo sutrikimais, alergija, gali sumažėti vyrų lytinis potraukis ir sulėtėti spermatozoidų judrumas, moteris gali ištikti savaiminis persileidimas, jos gali tapti nevaisingos.

Vitaminas K palaiko normalų kraujo krešėjimą, dalyvauja kaulų atnaujinimo procese, skatina raumenų veiklą, regeneracijos procesus, didina atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą.

Trūkstant vitamino, sunkiau kreša kraujas, kraujuoja dantenos.

Vitaminas C didina organizmo atsparumą. Svarbus peršalimo ligų profilaktikai.
Esant askorbo rūgšties trūkumui organizme, susergama skorbutu - avitaminozės forma su tokiais simptomais: dantų kritimas, per didelis kraujavimas, kraujo audinių trapumas, prastas gijimas, pažeistas imunitetas, nežymi anemija.

Vitaminas B1 dalyvauja angliavandenių apykaitoje, taip pat perduodant nervinį impulsą raumenims, atstatant nervų sistemą po didelio krūvio, skatina normalų augimą, vaisingumą, laktaciją.
Dėl vitamino B1 stokos atsiranda liga beriberi (tiesioginis vertimas - avies eisena). Dėl tiamino stokos sutrinka virškinimas, dingsta apetitas, silpnėja atmintis. Gali pasireikšti galvos skausmai, dirglumas, periferinių nervų uždegimas, rečiau - sutrikti širdies veikla, sulėtėti žarnyno peristaltika.
 
Vitaminas B2 palaiko normalias odos ir gleivinių funkcijas, svarbus regėjimui, veikia riebalų pasisavinimą ir sintezę. Svarbus ir raudonųjų kraujo kūnelių formavimuisi, kaulų čiulpų funkcijai, antikūnų gamybai, daro poveikį augimui. Jis būtinas norint išlaikyti sveiką odą, nagus, plaukus.
Pirmieji požymiai - nuovargis, neveiklumas, gerklės skausmai, įtrūkę lūpų kampai, perštinčios akys.

Niacinas B3 plečia kraujagysles, mažina cholesterino kiekį kraujyje, mažina kraujospūdį. Kartu su vitaminu B2 įeina į sudėtį daugelio fermentų, dalyvaujančių energijos gamybos ir kaupimo procesuose.
Trūkstant niacino sutrinka atmintis ir mąstymas, prasideda pelagra (niacino avitaminozė). Gali atsirasti odos uždegimas, kankinti nemiga, raumenų skausmas.
 
Vitaminas B6 dalyvauja baltymų ir aminorūgščių apykaitoje, hormonų, raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, reguliuoja ląstelių dauginimąsi, stiprina imuninę sistemą.
Dėl stokos gali pakisti oda, atsirasti nuovargis, susilpnėti imunitetas. Kai yra didelis trūkumas, sutrikdomos kepenų ir nervų sistemos funkcijos, kalcio, magnio ir fosforo panaudojimas.
Menstruacijų metu nereguliariai kraujuojama, atsiranda spuogų. Nemažai nėščiųjų dėl jo trūkumo pykina, atsiranda edemų.
 
Biotinas (vitaminas B7) – vitaminas odai ir plaukams. Jo reikia riebalų ir angliavandenių apykaitai, raumenų ląstelėms, tinkamam cukraus kiekiui kraujyje palaikyti, smegenų bei nervų ląstelėms tiekiamai energijai.
Biotino stoka gali sukelti išsekimą, raumenų skausmą, apetito stoką, depresiją, kojų bei rankų odos pleiskanojimą. Daugiau vitamino reikia nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims.
 
Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, nukleino rūgščių sintezei, augimo ir vystymosi procesams, taip pat dalyvauja ląstelių dalijimose ir atsinaujinimo procesuose. Kartu su vitaminu B12 folio rūgštis reikalinga raudonųjų kraujo kūnelių brendimui kaulų čiulpuose.
Dažniausiai trūkumas pasireiškia nėščioms moterims, nes pirmiausiai folio rūgštis paskirstoma augančiam kūdikiui, dėl to motinai vitamino trūksta.

Kobalaminai arba vitaminai B12 taip pat reguliuoja maisto energijos kaupimą raumenų audiniuose ir kraujodarą, aktyvina folio rūgštį, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje.
Pagrindiniai požymiai - mažakraujystė, išbalusios lūpos, degantis liežuvis, pageltusi gleivinė, silpnumo jausmas pakrūtinyje, pakrikusi psichika.
 
 Jodas reikalingas skydliaukės hormonams (tiroksinui T4 ir trijodtironinui T3) susidaryti, medžiagų apykaitos intensyvumo kontroliavimo mechanizmams, vaisiaus vystymuisi.
Jeigu organizme trūksta jodo, sutrinka skydliaukės veikla. Jodo trūkumas ypač kenkia mokyklinio amžiaus vaikams. Maisto produktuose jodo nedaug. Daugiausia jo yra jūros žuvyje, menkės kepenyse, jūros kopūstuose.
 
Kalis būtinas nervų ir raumenų veiklai, dalyvauja reguliuojant organizmo skysčių, rūgščių ir šarmų balansą, ląstelių sienelių pralaidumą. Reikalingas angliavandenių ir baltymų apykaitai.
Dėl kalio stokos gali sutrikti refleksai, kvėpavimas, stoti širdis.
 
Magnis svarbus riebiųjų rūgščių ir baltymų sintezei, nervų laidumui, raumenų atsipalaidavimui.
Trūkstant magnio iš organizmo pašalinamas ir kalcis. Gali ištikti širdies spazmai, kojų mėšlungis, kamuoti pykinimas, irzlumas.
 
Kalcis būtinas mineralas, reguliuojantis nervinių impulsų laidumą, raumenų susitraukimus, kraujo krešumą. Ir, žinoma, kalcis yra pagrindinis kaulų statybinis elementas.
Trūkstant kalcio vaikams gali deformuotis kaulai ir sulėtėti augimas. Suaugusiems gali suminkštėti kaulai, gresia kaulų retėjimas (osteoporozė), nugaros ir kojų traukuliai, depresija.
 
Tyrimai parodė, kad boras veikia kalio, magnio, kalcio ir kitų mikroelementų metabolizmą.

Cinkas dalyvauja beveik visuose gyvybiniuose organizmo procesuose. Skatina kitų aktyvių medžiagų veiklą, pvz. kartu su A vitaminu efektyviai gerina odos būklę bei stiprina regėjimą.
Trūkstant šio elemento, vaikas staiga nustoja augti. Gali išsivystyti nykštukinis sindromas. Stokojant cinko, lėtai gyja žaizdos, netenkama svorio, kamuoja nuovargis, nervinė įtampa, nuotaikų kaita, slenka ir blogai auga plaukai, susilpnėja imuninė sistema, sumažėja atsparumas infekcijoms, susilpnėja skonio ir uoslės jutimas, gali sutrikti regėjimas.
 
Manganas aktyvuoja fermentus, išvalo kepenis nuo žalingų dalelių.
Nustatyta, kad osteoporoze sergančių moterų kraujo plazmoje mangano koncentracija yra sumažėjusi.
 
Geležis dalyvauja kvėpavimo ir kraujo „pakrovimo” deguonimi procesuose. Įeina į daugelio fermentų sudėtį, svarbi neurologiniams procesams, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.
Blyški oda, silpnumas, nuovargis, galvos skausmai – visi šie požymiai būdingi anemijai (mažakraujystei), kuri atsiranda dėl geležies stokos.
 
Varis skatina geležies panaudojimą bei audinių augimą. Padeda išsaugoti normalią kraujo sudėtį – dalyvaja susidarant hemoglobinui. Taip pat gerina kaulų struktūrą.
Dėl vario trūkumo susilpnėja imuninė sistema. Ryškiausias vario stokos požymis – mažakraujystė.
 
Selenasstiprus antioksidantas, saugantis nuo sunkiųjų metalų kaupimosi, radiacijos, širdies ligų ir kt. Šis mikroelementas stimuliuoja imuninę sistemą, dalyvauja susidarant antikūnams, mažina infekcinių, depresinių ligų tikimybę, veikia detoksikuojamai.
Trūkstant seleno gali pagreitėti senėjimo procesas, suglebti oda, atsiranda pleiskanų. Dėl jo stygiaus susilpnėja raudonųjų kraujo kūnelių atsparumas, gali sutrikti širdies ir kasos veikla, didėja rizika susirgti vėžiu.
 
Molibdenas padeda organizmui įsisavinti geležį ir neleidžia išsivystyti mažakraujystei. Jis būtinas ir kai kuriems fermentams.
Molibdeno deficitas yra kai kurių centrinės nervų sistemos sutrikimų priežastis, gali sukelti tachikardiją – pagreitėjusį širdies susitraukimų dažnį.
 
Chromas – viena iš insulino sudetinių dalių, todėl jis padeda iš kraujo ištraukti ir sunaudoti nereikalingą cukrų. Padeda ląsteles aprūpinti gliukoze.
Dėl chromo stygiaus gali kilti pavojus susirgti ateroskleroze, širdies ligomis, sulėtėja augimas, dažniau jaučiamas nuovargis. Jei trūksta chromo, nesuvartota gliukozė verčiama riebalais – atsiranda riebalų sluoksnis ant pilvo, šlaunų, sėmenų, klubų.
 
Vanadis taip pat veikia organizmo metabolinius procesus. Turi įtakos mažinant cholesterolio kiekį.
 
Silicis skatina medžiagų apykaitą, stiprina nusilpusį jungiamąjį audinį bei didina viso organizmo atsparumą infekcijoms. Taip pat teigiamai veikia ir raiščių bei sąnarių jungiamąjį audinį.
Vario, cinko sidabro ir nikelio tinkamas balansas lemia normalią vidaus organų veiklą.
 
Kekinė blakėžudė normalizuoja estrogenų balansą, turi lengvai raminantį ir relaksacinį, spazmolitinį poveikį.
 
Naudota literatūra:
„Vitaminai ir mineralai”, sudarytojas medicinos moklsų daktaras Rimantas Stukas, Gamta, 1999 m.
„Vitaminų jėga”, Klaus Oberbeil, Kaunas: Tyrai, 2001 m.
„Fermentai ir vitaminai”, A. Praškevičius, J. Burneckienė, L. Ivanovienė, Kauno medicinos universitetas, Biochemijos katedra, Kaunas, 2001.

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (2)

Giedrė 2017.03.21 12:28

Aš asmeniškai naudoju Pharma Nord papildus, Labai patiko Bio-Selene + Zinc, nei vienas taip nesusitiprino plaukų, kaip šis :)

Vitaminas 2014.02.12 23:48

Ir as jau gana ilga laika naudoju vitaminus is www.baltijosakiuklinika.lt - esu patenkintas, ten butent tokie ir yra

Video