Kaletra


Kaletra 200mg/50mg plėvele dengtos tabletės N120
Abbott Laboratories
Kaina apie 498.35 Eur

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Kaletra 200 mg/50 mg plėvele dengtos tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 200 mg lopinaviro kartu su 50 mg ritonaviro
farmakokinetikai sustiprinti.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Plėvele dengta tabletė
Geltona su įspaudais [Abbott logotipu] ir „KA”.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Kaletra skiriama ŽIV-1 infekuotiems suaugusiesiems ir vyresniems kaip 2 metų vaikams gydyti
kartu su kitais antiretrovirusiniais vaistais.
Kaletra skyrimas ŽIV-1 infekuotiems ir proteazės inhibitoriais gydytiems pacientams turi būti
pagrįstas individualiu viruso atsparumo tyrimu ir paciento gydymo anamneze (žr. 4.4 ir 5.1)
skyrius.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Kaletra gali skirti tik gydytojas, turintis ŽIV infekcijos gydymo patirties.
Kaletra tabletes reikia nuryti sveikas, jų nekramtyti, nelaužyti ir netraiškyti.
Dozavimas
Suaugusiesiems ir paaugliams. Rekomenduojama standartinė Kaletra tablečių dozė yra
400/100mg (dvi 200/50 mg) tabletes du kartus per parą valgant arba ne valgio metu.
Suaugusiems pacientams, tais atvejais kai reikalinga skirti vienkartinę paros dozę, galima skirti
Kaletra 800/200mg (keturias 200/50mg tabletes) kartą per parą valgant ar ne valgio metu.
Vienkartinė paros dozė turi būti skiriama tik tiems pacientams, kurie turi labai mažai su proteazių
inhbitoriais (PI) susijusių mutacijų (t.y. mažiau kaip 3 mutacijos iš eilės klinikinio tyrimo metu,
informacija apie populiaciją pilnai pateikiama 5.1 skyriuje). Taip pat, visada reikia atsižvelgti į
mažesnio virologinio slopinimo (žr. 5.1 skyrių) ir didesnės viduriavimo tikimybės (žr. 4.8 skyrių)
riziką, lyginant su rekomenduojamu standartiniu dozavimu du kartus per parą. Pacientams,
kuriems sunku ryti, galima skirti geriamojo tirpalo. Apie dozavimą skaitykite Kaletra geriamojo
tirpalo preparato charakteristikų santraukoje.
Vaikams (2 metų ir vyresniems) : suaugusiesiems skirtą Kaletra tablečių dozę (400/100 mg du
kartus per parą) gali vartoti vaikai, sveriantys 40 kg ir daugiau arba vaikai, kurių kūno paviršiaus
plotas (KPP)* yra didesnis už 1,4 m2. Apie dozavimą vaikams, kurie sveria mažiau, kaip 40 kg
arba jų KPP yra 0,5-1,4 m2, bet gali ryti tabletes, skaitykite Kaletra 100 mg/25 mg tablečių
preparato charakteristikų santraukoje. Apie dozavimą vaikams, kurie negali nuryti tablečių,
skaitykite Kaletra geriamojo tirpalo preparato charakteristikų santraukoje. Kaletra skyrimas kartą
per parą netirtas vaikams.
*Kūno paviršiaus plotą galima apskaičiuoti pagal šią formulę:
KPP (m2) = √ (ūgis (cm) × kūno svoris (kg) / 3600)
Jaunesniems kaip 2 metų vaikams: Kaletra saugumas ir efektyvumas, skiriant jaunesniems kaip 2
metų vaikams, nėra ištirtas. Šiuo metu turimi duomenys yra pateikti 5.2 skyriuje, tačiau vartojimo
rekomendacijų nėra nustatyta.
Kartu vartojami vaistai: efavirenzas ar nevirapinas
Žemiau lentelėje pateiktos Kaletra tablečių dozavimo rekomendacijos pagal KPP vaikams, kurie
kartu vartoja efavirenzo ar nevirapino.
Dozavimo rekomendacijos vaikams,
kartu vartojantiems efavirenzo ar nevirapino
Kūno paviršiaus plotas (m2) Rekomenduojama lopinaviro/ritonaviro dozė
(mg) du kartus per parą.
Reikiamą dozę galima gauti vartojant dviejų
dozuočių Kaletra tabletes: 100/25 mg ir
200/50 mg.*
nuo ≥ 0,5 iki < 0,8 200/50 mg
nuo ≥ 0,8 iki < 1,2 300/75 mg
nuo ≥ 1,2 iki < 1,4 400/100 mg
≥ 1,4 500/125 mg
* Kaletra tablečių negalima kramtyti, laužyti ir traiškyti.
Kepenų funkcijos sutrikimas: ŽIV – infekuotiems pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio
sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas buvo stebimas vidutiniškai 30% lopinaviro kiekio
padidėjimas, kuris, tikėtina, nėra kliniškai svarbus (žr. 5.2 skyrių). Nėra duomenų apie pacientus,
kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. Šiems pacientams negalima skirti Kaletra (žr.
4.3 skyrių).
Inkstų funkcijos sutrikimas: kadangi lopinaviro ir ritonaviro inkstų klirensas yra nežymus, todėl jų
koncentracijos padidėjimo kraujo plazmoje nesitikima pacientams su sutrikusia inkstų funkcija.
Lopinaviras ir ritonaviras yra gerai surišantys baltymus, todėl mažai tikėtina, kad jie gali būti
pašalinti atliekant peritoninę ar hemodializes
Vartojimo metodas:
Kaletra tabletės yra vartojamos per burną, tabletę reikia nuryti visą, nekramtant, nelaužant ir
netraiškant. Kaletra tabletės gali būti vartojamos su maistu arba be jo.
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
Pacientams, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas.
Kaletra sudėtyje yra lopinaviro ir ritonaviro, kurie abu yra P450 izoformos CYP3A inhibitoriai.
Jo negalima vartoti kartu su vaistais, kurių klirensas labai priklauso nuo CYP3A ir kurių
padidėjusi koncentracija plazmoje gali sukelti sunkius ir(ar) gyvybei gresiančius reiškinius. Tai
astemizolas, terfenadinas, geriamoji midazolamo forma (perspėjimus dėl parenteraliai skiriamo
midazolamo žr. 4.5 skyriuje), triazolamas, cisapridas, pimozidas, amiodaronas, skalsių alkaloidai
(pvz., ergotaminas, dihidroergotaminas, ergonovinas ir metilergonovinas) lovastatinas,
simvastatinas, sildenafilas vartojamas plautinei arterinei hipertenzijai (pacientams, kuriems
sildenafilu gydomi erekcijos sutikimai, žr.4.5 skyrių) ir vardenafilis.
Jonažolės (Hypericum perforatum) turinčių augalinių preparatų negalima vartoti kartu su
lopinaviru ir ritonaviru dėl to, kad gali sumažėti pastarųjų koncentracijos plazmoje ir klinikinis
poveikis (žr. 4.5 skyrių).
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pacientai, sergantys kitomis ligomis
Kepenų sutrikimas. Kaletra saugumas ir efektyvumas nenustatytas pacientams, sergantiems
sunkia kepenų liga. Jo negalima skirti, kai yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 4.3
skyrių). Sergantiems lėtiniu hepatitu B ar C ir gaunantiems sudėtinį antiretrovirusinį gydymą yra
padidėjusi sunkių ir galimai mirtinų nepageidaujamų kepenų reakcijų rizika. Kai kartu skiriamas
antivirusinis hepatito B ar C gydymas, žr. atitinkamą informaciją apie šiuos vaistus.
Pacientams, kurių kepenų funkcija jau buvo sutrikusi, taip pat sergantiems lėtiniu hepatitu,
vartojant sudėtinį antiretrovirusinį gydymą, dažniau sutrinka kepenų funkcija, todėl juos reikia
stebėti pagal standartinius reikalavimus. Jei jiems pablogėja kepenų liga, gydymą šiuo vaistu
reikia nutraukti laikinai ar visam laikui.
Inkstų sutrikimas. Kadangi lopinaviro ir ritonaviro inkstų klirensas yra nereikšmingas, todėl
nesitikima, kad pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, padidės šių vaistų
koncentracija plazmoje. Lopinaviras ir ritonaviras labai gerai jungiasi su baltymais, todėl mažai
tikėtina, kad jų reikšmingai pasišalintų hemodializės ar peritoninės dializės metu.
Hemofilija. Yra duomenų apie padidėjusį kraujavimą, taip pat spontanines odos hematomas ir
hemartrozes pacientams, sergantiems A bei B tipo hemofilija ir gydytiems proteazės inhibitoriais.
Kai kuriems iš jų buvo papildomai skiriamas VIII faktorius. Daugiau kaip pusei šių asmenų buvo
tęsiamas ar atnaujintas nutrauktas gydymas proteazės inhibitoriais. Nustatytas priežastinis ryšys,
nors veikimo mechanizmas neišaiškintas. Todėl hemofilija sergantys pacientai turi žinoti apie
didesnę kraujavimo galimybę.
Padidėjęs lipidų kiekis
Vartojant Kaletra, padidėja, retkarčiais labai ryškiai, bendrojo cholesterolio ir trigliceridų
koncentracija. Prieš skiriant Kaletra ir gydant juo reikia reguliariai tirti trigliceridų ir cholesterolio
koncentraciją. Ypatingų atsargumo priemonių reikia pacientams, kurių šie rodikliai yra padidėję
gydymo pradžioje, taip pat tiems, kuriems buvo lipidų apykaitos sutrikimų. Lipidų apykaitos
sutrikimus reikia atitinkamai gydyti (daugiau informacijos apie galimą sąveiką su HMG-KoA
reduktazės inhibitoriais žr. 4.5 skyrių).
Pankreatitas
Kaletra vartojantiems pacientams, taip pat tiems, kuriems atsirado hipertrigliceridemija, pasitaikė
pankreatito atvejų. Dažniausiai tokiems pacientams anksčiau yra buvęs pankreatitas ir(ar) jie
kartu buvo gydomi kitais vaistais, susijusiais su pankreatitu. Ryškiai padidėjęs trigliceridų kiekis
yra pankreatito rizikos veiksnys. Pacientams, kuriems yra pažengusi ŽIV liga, yra didesnis
pavojus, kad gali padidėti trigliceridų kiekis ir išsivystyti pankreatitas.
Pankreatitą reikia įtarti atsiradus jam būdingų klinikinių požymių (pykinimui, vėmimui, pilvo
skausmui) ar laboratorinių rodiklių pokyčiams (pvz., padidėjus serumo lipazės ar amilazės
aktyvumui). Pacientus, kuriems atsiranda šių požymių, reikia ištirti, ir jeigu pankreatito diagnozė
patvirtinama, gydymą Kaletra nutraukti (žr. 4.8 skyrių).
Hiperglikemija
Proteazės inhibitoriais gydomiems pacientams stebėta naujai atsiradęs cukrinis diabetas,
hiperglikemija ar esamo cukrinio diabeto paūmėjimas. Kai kuriems iš jų hiperglikemija buvo
ryški, o kai kuriems – susijusi su ketoacidoze. Daugelis tokių pacientų sirgo ir kitomis ligomis,
kai kurias iš jų reikėjo gydyti vaistais, kurie galėjo sukelti cukrinį diabetą ar hiperglikemiją.
Riebalų persiskirstymas ir metaboliniai sutrikimai
Su sudėtiniu antiretrovirusiniu gydymu buvo siejamas ŽIV pacientų kūno riebalų persiskirstymas
(lipodistrofija). Dar nežinomos ilgalaikės šio reiškinio pasekmės. Nepakanka žinių apie
mechanizmą. Iškelta ryšio tarp visceralinės lipomatozės ir proteazės inhibitorių bei lipoatrofijos ir
nukleozidinių atgalinės transkriptazės inhibitorių (NATI) hipotezė. Didesnė lipodistrofijos rizika
siejama su individualiais veiksniais, pvz., vyresniu amžiumi, bei su vaistų sąlygotais veiksniais,
pvz., ilgesne antiretrovirusinio gydymo trukme ir esamais metaboliniais sutrikimais. Tiriant
kliniškai, reikia įvertinti riebalų persiskirstymo požymius. Taip pat būtina nustatyti lipidų ir
gliukozės koncentraciją kraujyje nevalgius. Reikia tinkamai gydyti lipidų sutrikimus (žr. 4.8
skyrių).
Imuninės reaktyvacijos sindromas
ŽIV infekuotiems pacientams, kuriems yra didelis imuninės sistemos deficitas, pradėjus
kombinuotą antiretrovirusinį gydymą (KARG), gali išsivystyti uždegiminė reakcija į
besimptomius arba likusius oportunistinius ligų sukėlėjus ir sukelti sunkias klinikines būkles ar
simptomų pablogėjimą. Paprastai tokios reakcijos stebėtos pirmosiomis KARG savaitėmis ar
mėnesiais. Svarbūs jų pavyzdžiai yra citomegalovirusinis retinitas, generalizuotos ir (arba)
židininės mikobakterinės infekcijos ir Pneumocystis jiroveci pneumonija. Reikia įvertinti bet
kokius uždegimo simptomus ir, kai būtina, pradėti gydyti.
Kaulų nekrozė.
Nepaisant to, kad kaulų nekrozės etiologijoje dalyvauja daug veiksnių (įskaitant kortikosteroidų,
alkoholio vartojimą, sunkią imunosupresiją, padidėjusį kūno masės indeksą), jos atvejų aprašyta
ypač pacientams, sergantiems progresavusia ŽIV liga, ir (arba) ilgai gydomiems kombinuotais
antiretrovirusiniais preparatais (KARG). Pacientams reikėtų patarti kreiptis į gydytoją, jeigu jie
jaučia sąnarių skausmus, sustingimą arba jeigu jiems darosi sunku judėti.
PR intervalo pailgėjimas
Nustatyta, kad lopinaviras ir ritonaviras kai kuriems suaugusiems sveikiems asmenims sukelia
nedidelį besimptomį PR intervalo pailgėjimą. Retai registruota 2-ojo ar 3-ojo laipsnio
atroventrikulinės blokados atvejų lopinaviru ir ritonaviru gydytiems pacientams, kurie jau sirgo
struktūrine širdies liga, arba, kuriems buvo laidžiosios sistemos sutrikimų, arba, kurie vartojo PR
intervalą ilginančių vaistų (pvz., verapamilio ar atazanaviro). Šiems pacientams Kaletra reikia
skirti atsargiai (žr. 5.1 skyrių).
Sąveika su kitais vaistais
Kaletra sudėtyje yra lopinaviro ir ritonaviro, abu jie yra P450 izoformos CYP3A inhibitoriai.
Tikėtina, kad Kaletra gali padidinti vaistų, kuriuos daugiausia metabolizuoja CYP3A,
koncentraciją plazmoje. Padidėjusi kartu vartojamų vaistų koncentracija gali sustiprinti ar
pailginti jų gydomajį poveikį bei sukelti daugiau nepageidaujamų reiškinių (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).
Kaletra ir atorvastatino kombinacija yra nerekomenduojama. Jei manoma, kad atorvastatino
vartojimas yra būtinas, reikia skirti mažiausią veiksmingą atorvastatino dozę ir pacientą atidžiai
stebėti. Taip pat reikia laikytis atsargumo priemonių ir galbūt mažinti dozes, kai Kaletra
vartojama kartu su rozuvastatinu. Jei būtina gydyti HMG-KoA reduktazės inhibitoriais,
rekomenduojama skirti pravastatiną ar fluvastatiną (žr. 4.5 skyrių).
PDE5 inhibitoriai: ypatingai atsargiai reikia skirti sildenafilį ar tadalafilį erekcijos sutrikimų
gydymui, pacientams, kurie gydomi Kaletra. Tikėtina, kad vartojant kartu Kaletra ir šiuos
vaistinius preparatus, ryškiai padidėja jų koncentracija ir tai gali būti susiję su pašaliniu poveikiu,
tokiu kaip hipotenzija, alpimas, regos sutrikimai ir pailgėjusi erekcija (žr. 4.5 skyrių). Kartu
vartoti vardenafilį ir lopinavirą/ritonavirą yra draudžiama(žr. 4.3 skyrių). Kartu vartoti sildenafilį,
skirtą plautinės arterijos hipertenzijos gydymui, su Kaletra yra draudžiama (žr. 4.3 skyrių).
Ypač atsargiai Kaletra reikia skirti kartu su vaistais, ilginančiais QT intervalą, t.y. su
chlorfeniraminu, chinidinu, eritromicinu, klaritromicinu. Kaletra gali padidinti šių kartu
vartojamų vaistų koncentraciją, dėl to gali padažnėti su jais susijusios nepageidaujamos širdies
reakcijos. Ikiklinikinių Kaletra tyrimų metu stebėta nepageidaujamų širdies reiškinių, todėl dar
negalima paneigti galimo šio vaisto poveikio širdžiai (žr. 4.8 ir 5.3 skyrius).
Nerekomenduojama kartu su Kaletra vartoti rifampicino. Rifampicino vartojant kartu su Kaletra
ryškiai sumažėja lopinaviro koncentracija, dėl ko gali reikšmingai sumažėti lopinaviro gydomasis
poveikis. Reikiama lopinaviro/ritonaviro koncentracija gali susidaryti didinant Kaletra dozę, bet
tai kelia didesnę toksinio poveikio kepenims ir virškinimo traktui riziką. Todėl kartu šių preparatų
neskirti, išskyrus neišvengiamus atvejus (žr. 4.5 skyrių).
Nerekomenduojama Kaletra vartoti kartu su flutikazonu ar kitais gliukokortikoidais, kurie
metabolizuojami dalyvaujant CYP3A4, nebent galima gydymo nauda yra didesnė nei sisteminio
kortikosteroidų poveikio, įskaitant Kušingo (Cushing) sindromą ir antinksčių funkcijos slopinimą,
rizika (žr. 4.5 skyrių).
Kita
Kaletra neišgydo nuo ŽIV infekcijos ar AIDS. Net ir vartojant Kaletra, išlieka ŽIV perdavimo
kitiems asmenims per lytinį kontaktą ar per kraują rizika. Būtina laikytis atitinkamų atsargumo
priemonių. Kaletra vartojantiems pacientams gali prasidėti infekcija ar kita su ŽIV ar AIDS
susijusi liga.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Kaletra sudėtyje yra lopinaviro ir ritonaviro, kurie abu yra P450 izoformos CYP3A inhibitoriai
in vitro. Kaletra gali padidinti kartu vartojamų vaistų, kuriuos daugiausia metabolizuoja CYP3A,
koncentraciją plazmoje, dėl to gali sustiprėti ar pailgėti jų gydomasis poveikis bei padaugėti
nepageidaujamų reakcijų. Kliniškai reikšminga Kaletra koncentracija neslopina CYP2D6,
CYP2C9, CYP2C19, CYP2E1, CYP2B6 ar CYP1A2 (žr. 4.3 skyrių).
Nustatyta, kad Kaletra in vivo indukuoja savo paties metabolizmą ir didina kai kurių vaistų,
metabolizuojamų citochromo P450 fermentų (įskaitant CYP2C9 ir CYP2C19) ir
gliukuronizacijos būdu, biotransformaciją. Tai gali sąlygoti mažesnę kartu vartojamų vaistų
koncentraciją plazmoje ir mažinti jų efektyvumą.
Vaistiniai preparatai, kurių negalima vartoti dėl tikėtinos sąveikos ir galimų sunkių
nepageidaujamų reiškinių, išvardyti skyriuje 4.3.
Žinomos ir teorinės sąveikos su antiretrovirusiniais ir neantiretrovirusiniais vaistiniais preparatais
išvardintos lentelėje žemiau.
Sąveikos lentelė
Kaletra sąveikos su kitais kartu vartojamais vaistiniais preparatais yra išvardintos žemiau
lentelėje (padidėjimas yra žymimas “↑”, sumažėjimas “↓”, jokių pokyčių “↔”, kartą per parą
“QD”, du kartus per parą “BID”, tris kartus per parą "TID").
Jei kitaip nenurodyta, tyrimai atlikti skiriant rekomenduojamą lopinaviro/ritonaviro dozę (t.y.
400/100 mg du kartus per parą).
Kartu vartojamas
vaistas pagal teparinę
grupę
Poveikis vaisto kiekiams
Geometrinis pokytis (%) AUC,
Cmax, Cmin
Sąveikos mechanizmas
Klinikinės rekomendacijos
kartu skiriant vaistą su Kaletra
Antiretrovirusiniai vaistai
Nukleozidiniai/Nukleotidiniai atgalinės transkriptazės inhibitoriai (NATI)
Stavudinas,
Lamivudinas
Lopinaviras: ↔
Dozės koregavimas nereikalingas.
Abakaviras,
Zidovudinas
Abakaviras, Zidovudinas:
Dėl Kaletra gliukuronizavimo
gali sumažėti koncentracija.
Kliniškai reikšmingas abakaviro
ir zidovudino koncentracijų
sumažėjimas nežinomas.
Tenofoviras, 300 mg
QD
Tenofoviras:
AUC: ↑ 32%
Cmax : ↔
Cmin : ↑ 51%
Lopinaviras: ↔
Dozės koregavimas nereikalingas.
Didesnės tenofoviro
koncentracijos gali padidinti
tenofoviro sukeliamus
nepageidaujamus reiškinius,
įskaitant inkstų sutrikimus.
Nenukleozidiniai atgalinės transkriptazės inhibitoriai (NNATI)
Efavirenzas, 600 mg
QD
Lopinaviras:
AUC: ↓ 20%
Cmax : ↓ 13%
Cmin : ↓ 42%
Efavirenzas, 600 mg
QD
(Lopinaviras/ritonaviras
500/125 mg BID)
Lopinaviras: ↔
(atitinkamai 400/100 mg BID
skiriant į vieną)
Kaletra tablečių dozė turi būti
padidinta iki 500/125 mg du
kartus per parą, kai ji skirama
kartu su efavirenzu.
Negalima skirti Kaletra vieną
kartą per parą , kai kartu
skiriamas efavirenzas.
Nevirapinas, 200 mg
BID
Lopinaviras:
AUC: ↓ 27%
Cmax : ↓ 19%
Cmin : ↓ 51%
Kaletra tablečių dozė turi būti
padidinta iki 500/125 mg du
kartus per parą, kai ji skiriama
kartu su nevirapinu.
Negalima skirti Kaletra vieną
kartą per parą, kai kartu skiriamas
nevirapinas.
Skyrimas kartu su kitais ŽIV proteazės inhibitoriais(PI)
Pagal dabartines gydymo gaires, dviguba proteazių inhibitorių terapija yra nerekomenduojama.
Fosamprenaviras/
ritonaviras (700/100 mg
BID)
(Lopinaviras/ritonaviras
400/100 mg BID)
ar
Fosamprenaviras (1400
mg BID)
(Lopinaviras/ritonaviras
533/133 mg BID)
Fosamprenaviras:
Amprenaviro koncentracija
žymiai sumažėja.
Kartu skiriant didesnes
fosamprenaviro dozes (1400 mg
BID) su lopinaviru/ritonaviru
(533/133 mg BID) pacientams,
kurie jau yra gydyti proteazių
inhibitoriais, dažniau pasireiškė
virškinimo trakto nepageidaujami
reiškiniai ir trigliceridų kiekio
padidėjimas, be virologinio
veiksmingumo padidėjimo,
lyginant su standartinėmis
fosamprenaviro/ritonaviro
dozėmis. Šių vaistinių preparatų
skyrimas kartu
nerekomenduojamas.
Negalima skirti Kaletra vieną
kartą per parą, kai kartu skiriamas
amprenaviras.
Indinaviras, 600 mg
BID
Indinaviras:
AUC: ↔
Cmin: ↑ 3.5-kartų
Cmax: ↓
(atitinkamai su vien indinaviro
800 mg TID)
Lopinaviras: ↔
(atitinkamai su istoriniu
palyginimu)
Nebuvo nustatytos tinkamos
dozės šiam deriniui, atsižvelgiant
į veiksmingumą ir saugumą.
Nelfinaviras Lopinaviras:
Koncentracija ↓
Nebuvo nustatytos tinkamos
dozės šiam deriniui, atsižvelgiant
į veiksmingumą ir saugumą.
Negalima skirti Kaletra vieną
kartą per parą, kai kartu skiriamas
nelfinaviras.
Sakvinaviras
1000 mg BID
Sakvinaviras: ↔ Dozės korguoti nereikia
Tipranaviras/ritonaviras
(500/100 mg BID)
Lopinaviras:
AUC: ↓ 55%
Cmin: ↓ 47%
Cmax: ↓ 70%
Kartu skirti šiuos vaistus
nerekomenduojama.
Rūgštingumą mažinantys vaistai
Omeprazolas (40 mg
QD)
Omeprazolas: ↔
Lopinaviras: ↔
Dozės koreguoti nereikia
Ranitidinas (150 mg
vienkartinė dozė)
Ranitidinas: ↔ Dozės koreguoti nereikia
Analgetikai
Fentanilis Fentanilis:
Padidėjusi nepageidaujamo
poveikio rizika (kvėpavimo
funkcijos slopinimas, sedacija)
dėl padidėjusios koncentracijos
plazmoje, nes Kaletra slopina
CYP3A4.
Rekomenduojama atidžiai stebėti
nepageidaujamą poveikį
(ypatingai kvėpavimo funkcijos
slopinimą, bet taip pat ir
sedaciją), kuomet fentanilis
skiriamas kartu su Kaletra.
Antiaritmikai
Digoksinas
Digoksinas:
Koncentracija plazmoje gali
padidėti, nes Kaletra slopina Pglikoproteiną.
Digoksino kiekio
padidėjimas sumažėja bėgant
laikui, kai Pgp indukcija mažėja.
Kartu skiriant digoksiną ir Kaletra
turi būti užtikrintos atsargumo
priemonės ir digoksino
koncentracijos stebėjimas.
Ypatingų atsargumo priemonių
reikia imtis skiriant Kaletra
pacientams, kurie vartoja
digoksiną, nes smarkus ritonaviro
Pgp slopinimo poveikis labai
padidina digoksino kiekį.
Pradėjus vartoti digoksiną
pacientams, kurie jau vartoja
Kaletra, tikėtina, kad digoksino
koncentracija padidės mažiau nei
tikimasi.
Bepridilis, sisteminis
lidokainas ir Kvinidinas
Bepridilis, sisteminis lidokainas,
Kvinidinas:
Jų koncentracija gali padidėti,
skiriant su Kaletra.
Rekomenduojama laikytis
atsargumo priemonių ir stebėti
vaistų koncentraciją.
Antibiotikai
Klaritromicinas Klaritromicinas:
Vidutiniškai padidėja
klaritromicino AUC, nes Kaletra
inhibuoja CYP3A
Pacientam su inkstų pakenkimu
(KrKL <30 ml/min) reikia
apsvarstyti klaritromicino dozės
sumažinimą (žr. 4.4 skyrių).
Atsargiai skirti klaritromiciną su
Kaletra pacientams su inkstų ir
kepenų funkcijos sutrikimais.
Priešvėžiniai vaistai
Dauguma tirozino
kinazės inhibitorių,
tokių kaip dazatinibas ir
nilotinibas,
Vinkristinas,
Vinblastinas
Dauguma tirozino kinazės
inhibitorių, tokių kaip dazatinibas
ir nilotinibas, taip pat
vinkristinas ir vinblastinas.
Didesnė nepageidaujamų
reiškinių rizika dėl padidėjusios
koncentracijos serume, nes
Kaletra slopina CYP3A4.
Rekomenduojama atidžiai stebėti
šių priešvėžinių vaistų toleravimą.
Antikoaguliantai
Varfarinas
Varfarinas:
Koncentracija serume gali būti
paveikta, nes Kaletra indukuoja
CYP2C9.
Rekomenduojama stebėti INR.
Prieštraukuliniai
Fenitoinas
Fenitoinas:
Nusistovėjusios koncentracijos
vidutiniškai sumažėjo, nes
Kaletra indukuoja CYP2C9 ir
CYP2C19.
Lopinaviras:
Koncentracijos sumažėja, nes
CYP3A indukuojama fenitoino.
Skirti Kaletra su fenitoinu reikia
labai atsargiai.
Reikia stebėti fenitoino kiekį, kai
jis skiriamas kartu su
lopinaviru/ritonaviru.
Kartu su fenitoinu skiriant Kaletra
reikia numatyti galimą Kaletra
dozės padidinimą. Klinikinėje
praktikoje dozės koregavimas
nenustatytas.
Negalima skirti Kaletra vieną
kartą per parą, kai kartu skiriamas
fenitoinas.
Karbamazepinas ir
fenobarbitalis
Karbamazepinas:
Koncentracija pazmoje gali
padidėti, nes Kaletra inhibuoja
CYP3A.
Lopinaviras:
Koncentracijos gali sumažėti, nes
CYP3A indukuojama
karbamazepino ir fenobarbitalio.
Reikia atsargiai skirti Kaletra
kartu su karbamazepinu ir
fenobarbitaliu.
Skiriant karbamazepiną ir
fenobarbitalį su lopinaviru ir
ritonaviru, reikia stebėti
karbamazepino ir fenobarbitalio
lygį.
Kartu su karbamazepinu ar
fenobarbitaliu skiriant Kaletra
reikia numatyti, kad gali prireikti
didinti Kaletra dozę. Klinikinėje
praktikoje dozės koregavimas
nenustatytas.
Negalima skirti Kaletra vieną
kartą per parą, kai kartu skiriamas
karbamazepinas ir fenobarbitalis.
Antidepresantai ir raminantys
Trazodono vienkartinė
dozė
(Ritonaviras, 200 mg
BID)
Trazodonas:
AUC: ↑ 2.4-kartų
Nepageidaujami reiškiniai kaip
pykinimas, svaigimas, hipotenzija
ir alpimas buvo stebėti, kartu
vartojant trazodoną su ritonaviru.
Nežinoma ar lopinaviro/ritonaviro
kombinacija su trazodonu
sąlygoja jo poveikio
suintensyvėjimą. Tokį derinį
reikia skirti atsargiai ir reikia
pagalvoti apie mažesnės
trazodono dozės skyrimą.
Priešgrybeliniai
Ketokonazolas ir
Itrakonazolas
Ketokonazolas, Itrakonazolas:
koncentracija serume gali
padidėti, nes Kaletra inhibuoja
CYP3A.
Didelės ketokonazolio ir
itrakonazolio (> 200 mg/parą)
dozės nerekomenduojamos.
Vorikonazolas Vorikonazolas:
Koncentracija gali sumažėti.
Reikia vengti kartu skirti
vorikonazolį ir mažas ritonaviro
dozes (100 mg BID), nebent
naudos ir rizikos įvertinimas
vistik nurodytu, kad vorikonazolį
skirti būtina.
Antimikobakteriniai
Rifabutinas, 150 mg QD
Rifabutinas (bazinis vaistas ir
aktyvus 25-O-desacetylio
metabolitas):
AUC: ↑ 5.7-kartų
Cmax: ↑ 3.5-kartų
Šių duomenų pagrindu, yra
rekomenduojamas rifabutino
dozės sumažinimas iki 75% (t.y.
150 mg kas antrą dieną arba tris
kartus per savaitę), kai kartu
skiriama Kaletra. Tai pat, jei
būtina, galima dozę dar mažinti.
Rifampicinas Lopinaviras:
Didelis lopinaviro koncentracijos
sumažėjimas yra stebimas, nes
rifampicinas indukuoja CYP3A.
Kartu skirti Kaletra ir rifampiciną
nerekomenduojama, nes sumažėja
lopinaviro koncentracija ir mažėja
terapinis jo poveikis. Kaletra
dozės koregavimas
400 mg/400 mg (t.y. Kaletra
400/100 mg + ritonaviras 300
mg) du kartus per parą sudarė
sąlygas kompensuoti CYP 3A4
poveikį. Nors toks dozės
koregavimas gali būti susijęs su
ALT/AST aktyvumo padidėjimu
ir virškinimo trakto sutrikimų
padažnėjimu. Taigi, reikia vengti
kartu skirti šiuos vaistus, nebent
tai neabejotinai būtina. Jei
nuspręsta, kad toks vaistų derinys
yra būtinas, tai galima skirti
padidintą Kaletra dozę iki
400 mg/400 mg du kartus per
parą kartu su rifampicinu, atidžiai
stebint saugumą ir terapinį
poveikį. Reikia titruoti Kaletra
dozę pradėjus gydymą
rifampicinu (žr. 4.4 skyrių).
Benzodiazepinai
Midazolamas
Geriamas midazolamas:
AUC: ↑ 13-kartų
Parenteralinis midazolamas:
AUC: ↑ 4-kartų
Dėl CYP3A inhibavimo Kaletra
Kaletra negalima skirti kartu su
geriamu midazolamu (žr. 4.3
skyrių), atsargiai skirti su
parenteraliniu midazolamu. Jei
vis tik su parenteraliniu
midazolamu Kaletra yra skiriama,
tai reikia daryti intensyvios
terapijos skyriuje ar panašiame
skyriuje, kur galima sekti
klinikinę paciento būklę ir suteikti
reikiamą skubią pagalbą, jei
atsirastų kvėpavimo slopinimas
ir/ar ilgesnė sedacija. Reikia
pagalvoti apie dozės koregavimą,
ypač jei midazolamas skiriamas
kartotinai.
Kalcio kanalų blokatoriai
Felodipinas, Nifedipinas
ir Nikardipinas
Felodipinas, Nifedipinas,
Nikardipinas:
Koncentracijos gali padidėti dėl
Kaletra inhibuojamo CYP3A .
Kartu su Kaletra skiriant šiuos
vaistus rekomenduojama stebėti
klinikinę būklę ir nepageidaujamą
poveikį.
Kortikosteroidai
Deksametazonas Lopinaviras:
Koncetracija gali sumažėti dėl
CYP3A indukavimo
deksametazonu.
Skiriant kartu su Kaletra,
rekomenduojama klinikinis
antivirusinių vaistų
veiksmingumo stebėjimas.
Flutikazono
propionatas, 50 μg į
nosį 4 kartus per parą
(100 mg ritonaviras
BID)
Flutikazono propionatas:
Plasmos koncentracija ↑
Kortizolio lygis ↓ 86%
Kai inhaliuojama flutikazono
propionato, gali pasireikšti
didesnis efektas. Sisteminis
kortikosteroidų poveikis, įskaitant
Kušingo sindromą ir antinksčių
supresiją, buvo stebėtas
pacientams, kurie buvo gydomi
ritonaviru ir inhaliuojamu ar per
nosį skiriamu flutikazono
propionatu, tai taip pat gali
pasireikšti ir su kitais
kortikosteroidais, kurie
metabolizuojami P450 3A
sistemoje, pvz.: budezonidas.
Taigi, šių Kaletra ir šių
gliukokortikoidų vartojimas kartu
yra nerekomenduojamas, nebent
galima gydymo nauda viršyja ,
sisteminio kortikosteroidų
poveikio riziką (žr. 4.4 skyrių).
Reikia atidžiai stebėti
gliukokortikoidų vietinį ir
sisteminį poveikį, esant reikalui,
mažinti dozę arba keisti gydymą
gliukokortikoidu, kuris nėra
metabolizuojamas CYP3A4
(pvz.: beklametazonas). Be to,
nutraukiant gydymą
gliukortikoidais, dozę reikia
mažinti laipsniškai per ilgesnį
laiką.
Erekcijos disfunkcija, fosfodiesterazės(PDE5) inhibitoriai
Tadalafilis
Tadalafilis:
AUC: ↑ 2-kartų
Dėl CYP3A inhibavimo Kaletra.
Sildenafilis
Sildenafilis:
AUC: ↑ 11-kartų
Dėl CYP3A inhibavimo Kaletra.
Atsargiai reikia skirti sildenafilį
ar tadalafilį pacientams, kurie
gydomi Kaletra, ypatingai reikia
stebėti nepageidaujamus
reiškinius, įskaitant hipotenziją,
alpimą, regos pakitimus ir
pailgėjusią erekciją (žr.4.4
skyrių).
Kartu su Kaletra skiriant
sildenafilą, jo dozė neturi viršyti
25 mg per 48 valandas, o
tadalafilo dozė negali viršyti
10 mg kas 72 valandas.
Kartu skirti Kaletra su sildenafilu,
kai jis skiriamas plautinei
arterinei hipertenzijai, yra
kontraindikuotina(žr.4.3 skyrių).
Vardenafilis
Vardenafilis:
AUC: ↑ 49-kartų
Dėl CYP3A inhibavimo Kaletra.
Vardenafilio vartojimas kartu su
Kaletra yra draudžiamas (žr. 4.3
skyrių).
Žoliniai preparatai
Jonažolė (Hypericum
perforatum)
Lopinaviras:
Koncentracija gali sumažėti, dėl
jonažolės CYP3A indukavimo.
Žolinių preparatų, kurių sudėtyje
yra jonažolės, negalima skirti
kartu su lopinaviru ar ritonaviru.
Jei pacientai jau gydomi
jonažolėmis, reikia nutraukti jų
vartojimą ir ištirti virusų kiekį.
Lopinaviro ir ritonaviro kiekiai
gali padidėti nutraukus jonažolių
preparatus. Gali prireikti
koreguoti Kaletra dozę.
Padidėjimo poveikis gali tęstis 2
savaites nutraukus jonažolių
preparatus (žr.4.3 skyrių). Saugiai
pradėti skirti Kaletra galima tik
praėjus 2 savaitėms po jonažolių
turinčių preparatų nutraukimo.
Imunosupresantai
Ciklosporinas, Sirolimas
(rapamicinas) ir
Takrolimas
Ciklosporinas, Sirolimas
(rapamicinas), Takrolimas:
Koncentracijos gali padidėti dėl
CYP3A inhibavimo Kaletra.
Rekomenduojama dažniau tirti
šių vaistų koncentraciją plazmoje,
kol jų kiekis plazmoje
stabilizuosis.
Lipidų kiekį mažinantys vaistais
Lovastatinas ir
Simvastatinas
Lovastatinas, Simvastatinas:
Žymiai padidėja koncentracija
plazmoje dėl CYP3A inhibavimo
Kaletra.
Kadangi HMG-CoA reduktazės
inhibitorių plazmos
koncentracijos padidėjimas gali
sukelti miopatiją, įskaitant
rabdomiolizę, šių vaistų skirti
kartu su Kaletra draudžiama (žr.
4.3 skyrių).
Atorvastatinas Atorvastatinas:
AUC: ↑ 5.9-kartų
Cmax: ↑ 4.7-kartų
Dėl CYP3A inhibavimo Kaletra.
Kartu su Kaletra skirti
atorvastatiną nerekomenduojama.
Jei tai yra būtina, reikia skirti
pačią mažiausią veiksmingą
atorvastatino dozę ir atidžiai
stebėti saugumą (žr. 4.4 skyrių).
Rozuvastatinas, 20 mg
QD
Rozuvastatinas:
AUC: ↑ 2-kartų
Cmax: ↑ 5-kartų
Nors rozuvastatinas yra labai
menkai metabolizuojamas
CYP3A4, tačiau buvo pastebėta,
kad jo koncentracija padidėja.
Manoma, kad sąveikos
mechanizmas susijęs su
transportinių baltymų inhibavimu.
Reikia imtis atsargumo priemonių
ir mažinti dozę, kai Kaletra
skiriama kartu su rozuvastatinu
(žr. 4.4 skyrių).
Fluvastatinas ar
Pravastatinas
Fluvastatinas, Pravastatinas:
Klinikinės sąveikos nesitikima
Pravastatinas
nemetabolizuojamas CYP450.
Fluvastatinas dalinai
metabolizuojamas CYP2C9.
Jei reikalingas gydymas HMGCoA
reduktazės inhibitoriais,
rekomenduojama skirti
fluvastatiną ar pravastatiną.
Opioidai
Buprenorfinas, 16 mg
QD
Buprenorfinas: ↔
Dozės keisti nereikia.
Metadonas
Metadonas: ↓
Rekomenduojama sekti metadono
koncentraciją plazmoje.
Geriamieji kontraceptikai
Etinilestradiolis Etinilestradiolis: ↓
Kartu su Kaletra skiriant
kontraceptikus, kurių sudėtyje yra
etinilestradiolio (geriamuosius ar
pleistrą), reikia imtis papildomų
kontracepcijos priemonių.
Rūkymo nutraukimo priemonės
Bupropionas Bupropionas ir jo aktyvus
metabolitas hidroksibupropionas:
AUC and Cmax ↓ ~50%
Šis poveikis gali būti dėl
bupropiono metabolizmo
indukcijos.
Jei manoma, kad bupropiono
skirti kartu su
lopinaviru/ritonaviru yra būtina,
tai reikia daryti kliniškai stebint
bupropiono veiksmingumą,
nedidinant rekomenduojamos
dozės, nepaisant stebimos
indukcijos.
Kiti vaistiniai preparatai
Remiantis žinomais metabolizmo procesais, nesitikima kliniškai reikšmingo poveikio kartu su
Kaletra skiriant dapsoną, trimetoprimą/sulfametoksazolą, azitromiciną ar flukonazolį.
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Reikiamų duomenų apie Kaletra vartojimą nėštumo metu nėra. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė
toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas. Kaletra
nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus.
Žindymas
Tyrimai su žiurkėmis parodė, kad lopinaviro išsiskiria į pieną. Nežinoma, ar šio preparato
išsiskiria į moters pieną. ŽIV infekuotoms moterims žindyti kūdikių negalima, kad būtų išvengta
ŽIV perdavimo.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Pacientus reikia informuoti,
kad gydymo Kaletra metu gali pykinti (žr. 4.8 skyrių).
4.8 Nepageidaujamas poveikis
a. Saugumo duomenų santrauka
Kaletra saugumas tirtas II/IV fazės klinikinių tyrimų metu daugiau nei 2600pacientų, iš kurių
daugiau nei 700 vartojo 800/200 mg (6 kapsules arba 4 tabletes) vieną kartą per parą.. Kartu su
nukleozidų atgalinės transkriptazės inhibitoriais, kai kurių tyrimų metu Kaletra buvo vartojama
kartu su efavirenzu ar nevirapinu.
Klininkinių tyrimų metu dažniausia su Kaletra susijusi nepageidaujama reakcija buvo
viduriavimas, pykinimas, vėmimas, hipertrigliceridemija ir hipercholesterolemija. Didenė rizika,
kad atsiras viduriavimas, jei Kaletra skiriama vieną kartą per parą.. Viduriavimas, pykinimas ir
vėmimas gali pasireikšti gydymo pradžioje, o hipertrigliceridemija ir hipercholesterolemija
vėliau. II-IV tyrimo fazės metu 7% pacientų anksčiau pasitraukė iš tyrimo dėl būtinybės gydyti
pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas.
Svarbu paminėti, kad pavieniams Kaletra vartojusiems pacientams, taip pat tiems, kuriems
atsirado hipertrigliceridemija, pasitaikė pankreatitas. Be to, vartojant Kaletra kartais pailgėja PR
intervalas (žr. 4.4 skyrių).
b. Nepageidaujamų poveikių sąrašas
Nepageidaujami poveikiai stebėti klinikinių tyrimų ir tyrimų, atliktų vaistui patekus į rinką, metu
suaugusių ir vaikų tarpe.
Kaletra saugumas tirtas daugiau kaip 2600 pacientų II/IV fazės klinikiniuose tyrimuose, kurių
metu daugiau kaip 700 pacientų gavo 800/200mg dozę (6 kapsules arba 4 tabletes) kartą per parą.
Kartu su nukleozidų atgalinės transkriptazės inhibitoriais, kai kurių tyrimų metu Kaletra buvo
vartojama kartu su efavirenzu ar nevirapinu.
Toliau išvardintos reakcijos, kurios įvardijamos kaip nepageidaujami poveikiai. Stebėti
nepageidaujami poveikiai apima dažnį nuo vidutinio iki sunkaus, neatsižvelgiant į individualias
priežastis. Nepageidaujami poveikiai nurodyti pagal organų sistemas. Kiekvienoje dažnio grupėje
nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka: labai dažni (≥ 1/10), dažni
(nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) ir nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), dažnis nežinomas (negali būti
įvertintas pagal turimus duomenis)
Nepageidaujamas poveikis, stebėtas suaugusiems pacientams klinikinių tyrimų metu ir vaistui
patekus į rinką
Organų sistemų klasė
Dažnis Nepageidaujama reakcija
Infekcijos ir infestacijos
Labai dažni
Dažni
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos
Apatinių kvėpavimo takų infekcija, odos
infekcijos, įskaitant celiulitą, folikulitą ir
furunkulus.
Kraujo ir limfinės sistemos
sutrikimai
Dažni Anemija, leukopenija,
neutropenija,limfadenopatija
Imuninės sistemos sutrikimai
Dažni
Nedažni
Hiperjautrumas, įskaitant dilgėlinę ir
angioedemą
Imuninės sistemos sutrikimas
Endokrininiai sutrikimai
Nedažni
Hipogonadizmas
Metabolizmo ir mitybos
sutrikimai
Dažni
Nedažni
Gliukozės kraujyje sutrikimai, įskaitant
cukrinį diabetą, hipertrigliceridemija,
hipercholesterolemija, svorio kritimas, apetito
sumažėjimas
Svorio augimas, apetito padidėjimas
Psichikos sutrikimai Dažni
Nedažni
Nerimas
Nenormalūs sapnai, lytinio potraukio
sumažėjimas
Nervų sistemos sutrikimai
Dažni
Nedažni
Galvos skausmas (įskaitant migreną),
neuropatija (įskaitant periferinę neuropatiją),
svaigimas, nemiga
Cerebrovaskulinis priepuolis, traukuliai,
skonio sutrikimas, skonio jutimo nebuvimas,
tremoras
Akių sutrikimai Nedažni Regėjimo pažeidimas
Ausų ir labirintų sutrikimai Nedažni Ūžimas ausyse, vertigo
Širdies sutrikimai Nedažni Miokardo infarktas dėl aterosklerozės,
atrioventrikulinė blokada, triburio vožtuvo
nepakankamumas
Kraujagyslių sutrikimai
Dažni
Nedažni
Hipertenzija
Giliųjų venų trombozė
Virškinimo trakto sutrikimai
Labai dažni
Dažni
Nedažni
Viduriavimas, pykinimas
Pankreatitas1, vėmimas, gatroezofaginio
refliukso liga, gastroenteritas ir kolitas, pilvo
skausmai (viršutinės ir apatinės dalies), pilvo
pūtimas, dispepsija, hemorojus, dujų
susikaupimas
Gastrointestininės hemoragijos, įskaitant opas,
dvylikapirštės žarnos uždegimas, gastritas ir
tiesiosios žarnos hemoragijos, stomatitas ir
burnos ertmės opos, išmatų nelaikymas,
vidurių užkietėjimas, burnos sausmė
Kepenų ir tulžies pūslės ir
latakų sistemos sutrikimai
Dažni
Nedažni
Dažnis
nežinomas
Hepatitas įskaitant AST, ALT ir GGT
padidėjimą
Kepenų suriebėjimas, hepatomegalija,
cholangitas, hiperbilirubinemija
Gelta
Odos ir poodinio audinio
sutrikimai
Dažni
Nedažni
Dažnis
nežinomas
Įgyta lipodistrofija įskaitant veido
suniokojimą, bėrimas, įskaitant
makulopapulinį bėrimą, dermatitas/ bėrimas
įskaitant egzemą ir seborėjinį dermatitą,
naktinis prakaitavimas, niežulys
Plikimas, kapiliaritas, vaskulitas
Stevens-Johnson sindromas, multiforminė
eritema
Raumenų, kaulų ir jungiamojo
audinio sutrikimai
Dažni
Nedažni
Mialgija, kaulų ir raumenų skausmai, įskaitant
artralgiją ir nugaros skausmą, raumenų
pažeidimai, tokie kaip silpnumas ir spazmai
Rabdomiolizė, osteonekrozė
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Nedažni Sumažėjęs kreatinino klirensas, nefritas,
hematurija
Lytinės sistemos ir krūties
sutrikimai
Dažni
Erekcijos sutrikimas, menstruacijų sutrikimaiamenorėja,
menoragija
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo
vietos pažeidimai
Dažni
Nuovargis, įskaitant asteniją
1 Žr. 4.4 skyrių: pankreatitas ir lipidai.
c. Tam tikrų nepageidaujamų poveikių aprašymas
Gauta pranešimų, kad pacientams gydytiems ritonaviru, kuriems buvo paskirtos flutikazono
propionato inhaliacijos arba jis skirtas intranazaliai, pasireiškė Kušingo sindromas; tai gali
pasireikšti ir vartojant kitus kortikosteroidus, kurie metabolizuojami P450 3A keliu, pvz.,
budezonidas (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).
Gauta pranešimų apie padidėjusį kreatinfosfokinazės kiekį, mialgiją, miozitą ir, retai,
rabdomiolizę, vartojant proteazių inhibitorius, ypač kombinuojant juos su nukleozidų atvirkštinės
transkriptazės inhibitoriais.
Kombinuota antiretrovirusinė terapija siejama su ŽIV pacientų kūno riebalų persiskirstymu
(lipodistrofija), įskaitant veido ir periferinio riebalinio audinio netekimą, intraabdominalinių ir
vidaus organų riebalinio audinio kiekio padidėjimą, krūtų hipertrofiją ir riebalų sankaupą sprando
srityje (buivolo kaklas).
Kombinuota antiretrovirusinė terapija siejama su metabolizmo sutrikimais, tokiais kaip
hipertrigliceridemija, hipercholesterolemija, insulin rezistencija, hiperglikemija ir
hiperlaktatemija (žr. 4.4 skyrių).
ŽIV infekuotiems pacientams, kuriems yra sunkus imuninės sistemos nepakankamumas, pradėjus
kombinuotą antiretrovirusinę terapiją, gali pasireikšti uždegiminės reakcijos į besimptomines ar
likusias oportunistines infekcijas (žr. 4.4 skyrių).
Buvo gauta pranešimų apie kaulų nekrozę, dažniausiai pacientams, kurie yra didelės rizikos
grupėje, kurių ŽIV liga yra pažengusi ar kurie ilgai gydomi kombinuota antiretrovirusine terapija.
Dažnis nėra žinomas (žr. 4.4 skyrių).
d. Vaikų populiacija
Vyresnių kaip 2 metai vaikų saugumo duomenys yra tokie patys kaipir suaugusių populiacijoje
(žr. lentelę b pastraipoje)
4.9 Perdozavimas
Kol kas dar mažai yra patirties apie ūminį Kaletra perdozavimą žmonėms.
Nepageidaujami klinikiniai požymiai, stebėti šunims, buvo seilėtekis, vėmimas ir viduriavimas,
nenormalios išmatos. Toksiškumo požymiai pelėms, žiurkėms ar šunims buvo šie: sumažėjęs
aktyvumas, ataksija, išsekimas, dehidracija ir tremoras.
Specifinio priešnuodžio perdozavus Kaletra nėra. Perdozavus Kaletra, taikomos bendrosios
pagalbos priemonės, tarp jų paciento gyvybinių požymių stebėjimas ir klinikinės būklės
vertinimas. Prireikus nerezorbuotą veikliąją medžiagą galima pašalinti sukėlus vėmimą ar
išplovus skrandį. Nerezorbuotai medžiagai pašalinti taip pat galima duoti aktyvintos anglies.
Kadangi Kaletra gerai jungiasi su baltymais, mažai tikėtina, kad dializė reikšmingai pašalintų
veikliąją medžiagą.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė: sisteminio poviekio priešvirusiniai vaistai, proteazių inhibitoriai, ATC
kodas: J05AE06
Veikimo mechanizmas. Antivirusinis Kaletra aktyvumas priklauso nuo lopinaviro. Lopinaviras
yra ŽIV-1 ir ŽIV-2 proteazių inhibitorius. Nuslopinus ŽIV proteazę, sutrinka gag-pol
poliproteino skilimas ir susidaro nebrandus, neinfekcinis virusas.
Pokyčiai elektrokardiogramoje: atrankinio, placebu ir aktyviu preparatu (moksifloksacinas
400 mg vieną kartą per parą) kontroliuojamo, persikryžiuojančio tyrimo, kuriame dalyvavo
39 sveiki suaugusieji, 3-ąją parą per 12 valandų buvo paimta po 10 mėginių QTcF intervalui
įvertinti. Didžiausias vidutinis (95% viršutinė pasikliautinio intervalo riba) QTcF skirtumas,
lyginant su placebo grupe, buvo 3,6 (6,3) ir 13,1(15,8), kai LPV/r dozė, atitinkamai, buvo
400/100 mg du kartus per parą arba didesnė už gydomąją - 800/200 mg du kartus per parą.
Didelių lopinaviro ir ritonaviro dozių (800/200 mg du kartus per parą) sukeltas QRS intervalo
pailgėjimas nuo 6 ms iki 9,5 ms sąlygoja QT pailgėjimą. Skiriant šiuos du gydymo režimus, 3-ąją
parą susidarė vidutiniškai 1,5 ir 3 kartus didesnės koncentracijos, lyginant su ta pusiausvyrine
koncentracija, kuri susidaro vartojant rekomenduojamas LPV/r dozes vieną arba du kartus per
parą. Nei vienam asmeniui QTcF nepailgėjo ≥ 60 msek, lyginant su pradine verte, ar nepailgėjo
tiek, kad viršytų galimai kliniškai reikšmingą 500 msek ribą.
To paties tyrimo 3-ąją parą lopinavirą ir ritonavirą vartojusiems asmenims stebėtas nedidelis PR
intervalo pailgėjimas. Vidutinis PR intervalo trukmės pokytis, lyginant su pradine verte, svyravo
nuo 11,6 ms iki 24,4 ms per 12 val. po dozės pavartojimo. Didžiausia PR intervalo trukmė buvo
286 msek, antro ar trečio laipsnio širdies blokados nebuvo stebėta (žr. 4.4 skyrių).
Antivirusinis poveikis in vitro. Antivirusinis lopinaviro poveikis in vitro laboratorinėms ir
klinikinėms ŽIV padermėms tirtas atitinkamai ūmiai infekuotuose limfoblastinėse ląstelėse ir
periferinio kraujo limfocituose. Be žmogaus serumo, vidutinė lopinaviro IC50 prieš penkias
skirtingas laboratorines ŽIV-1 padermes buvo 19 nM. Be žmogaus serumo ir esant 50% žmogaus
serumo koncentracijai, vidutinė lopinaviro IC50 prieš ŽIV-1IIIB MT4 ląstelėse buvo atitinkamai
17 nM ir 102 nM. Be žmogaus serumo, vidutinė lopinaviro IC50 prieš kelis klinikinius ŽIV-1
izoliatus buvo 6,5 nM.
Atsparumas
In vitro atsparumo selekcija
In vitro buvo atrinkti ŽIV-1 izoliatai, kurių jautrumas lopinavirui buvo sumažėjęs. ŽIV-1 pasažo
in vitro metu kartu su vienu lopinaviru ir su lopinaviru bei ritonaviru koncentracijų santykis
atitiko plazmos koncentracijų, kurios susidaro vartojant Kaletra, santykį. Genotipinė ir fenotipinė
virusų, selekcionuotų šiais pasėliais, analizė rodo, kad ritonaviras, esant tokiam koncentracijų
santykiui, neturėjo reikšmingos įtakos lopinavorui atsparių virusų selekcijai. Nustatytas in vitro
fenotipinis kryžminis atsparumas tarp lopinaviro ir kitų proteazės inhibitorių rodo, kad sumažėjęs
jautrumas lopinavirui glaudžiai koreliuoja su sumažėjusiu jautrumu ritonavirui, indinavirui, bet
nekoreliuoja su sumažėjusiu jautrumu amprenavirui, sakvinavirui ir nelfinavirui.
Anksčiau ARV negydytų pacientų atsparumo analizė
Klinikinių tyrimų metu, atliktų su ribotu izoliatų skaičiumi, atsparumas lopinavirui nebuvo
stebėtas anksčiau negydytų pacientų tarpe, kurie nebuvo atsparūs proteazių inhibitoriams tyrimo
pradžioje. Platesnį aprašymą rasite klinikiniuose tyrimuose.
PI gydytų pacientų atsparumo analizė
Atrenkant pacientus atsparius lopinavirui, kuriems ankstesnis gydymas proteazių inhibitoriais
buvo nesėkmingas, šis atsparumas buvo apibūdinamas analizuojant išilginius izoliatus iš
19 proteazių inhibitoriais gydytų asmenų 2 II fazės ir viename III fazės tyrimuose, pas kuriuos
buvo nepilnai nuslopinti virusai arba virusai išliko po pradinio atsako į gydyma Kaletra ir kurių in
vitro atsparumas laipsniškai didėjo nuo pradinio virusų lygio iki jų išlikimo (apibrėžiama, kaip
naujų mutacijų atsiradimas arba fenotipinio imlumo lopinavirui pasikeitimas 2 kartus).
Laipsniškas atsparumo didėjimas dažniausiai buvo stebimas su asmenimis, kurių pradiniuose
izoliatuose buvo keletas su proteazių inhibitoriais susijusių mutacijų, bet imlumas lopinaviro
pradiniam lygiui buvo sumažėjęs < 40 kartų. Dažniausiai atsirado V82A, I54V ir M46I mutacijos.
Taip pat buvo stebimos L33F, I50V ir V32I kombinacijos su I47V/A mutacijos. Su 19 izoliatų
buvo gautas IC50 padidėjimas 4,3 karto, lyginant su pradiniais izoliatais (nuo 6,2 iki 43 kartų,
lyginant su prieš ŽIV veikiančiais vaistais negydytais virusais).
Genotipas koreliuoja su virusų, selekcionuotų kitų proteazės inhibitorių, sumažėjusiu fenotipiniu
jautrumu lopinavirui. Tirtas priešvirusinis lopinaviro aktyvumas in vitro prieš 112 klinikinių
izoliatų, gautų iš pacientų, kuriems gydymas vienu ar daugiau proteazės inhibitoriumi buvo
neefektyvus. Šio tyrimo metu nustatyta ŽIV proteazės mutacijų, susijusių su sumažėjusiu in vitro
jautrumu lopinavirui: L10F/I/R/V, K20M/R, L24I, M46I/L, F53L, I54L/T/V, L63P, A71I/L/T/V,
V82A/F/T, I84V ir L90M. Vidurinioji lopinaviro EC50 prieš izoliatus su 0-3, 4-5, 6-7 ir 8-10
mutacijomis, kai amino rūgščių seka tokia, kaip nurodyta aukščiau, buvo atitinkamai 0,8, 2,7,
13,5 ir 44,0 kartų didesnė negu EC50 prieš natūralų ŽIV tipą. Visi 16 virusų, kurių jautrumas buvo
pakitęs > 20 kartų, turėjo mutacijas 10, 54, 63 plius 82 ir(ar) 84 pozicijose. Be to, jie turėjo
3 mutacijų medianą 20, 24, 46, 53, 71 ir 90 amino rūgščių pozicijose. Be anksčiau aprašytų
mutacijų išlikusiuose izoliatuose su sumažėjusiu imlumu lopinavirui, gautuose iš proteazių
inhibitorius gydytų pacientų, gydytų Kaletra, buvo stebimos V321 ir I47A mutacijos, ir I47A bei
L76V mutacijos, stebėtos išlikusiuose izoliatuose su sumažėjusiu imlumu lovinavirui,
pacientams, kurie buvo gydomi Kaletra.
Išvados dėl tam tikrų mutacijų ar mutacijų nuokrypių patikimumo gali keistis atsiradus
papildomiems duomenims, todėl, analizuojant atsparumo testų rezultatus, visada
rekomenduojama peržiūrėti naujausius duomenis sistemoje.
Priešvirusinis Kaletra aktyvumas pacientams, kuriems proteazės inhibitoriai buvo neefektyvūs:
klinikinė sumažėjusio jautrumo lopinavirui in vitro reikšmė buvo tirta 56 pacientams, kuriems
ankstesnis gydymas keliais proteazės inhibitoriais buvo neefektyvus, vertinant virusologinį atsaką
į gydymą Kaletra, ir atsižvelgiant į pradinį viruso genotipą bei fenotipą. Lopinaviro EC50 prieš 56
pradinius viruso izoliatus buvo 0,6-96 kartus didesnė negu EC50 prieš natūralaus ŽIV tipą. Po
48 gydymo Kaletra, efavirenzu ir nukleozidiniu atgalinės transkriptazės inhibitoriumi savaičių
plazmos ŽIV RNR ≤ 400 kopijų/ml nustatyta 93% (25/27), 73% (11/15) ir 25% (2/8) pacientų,
kurių pradinis sumažėjęs jautrumas lopinavirui buvo atitinkamai < 10 kartų, 10-40 kartų ir
> 40 kartų. Be to, virusologinis atsakas stebėtas 91% (21/23), 71% (15/21) ir 33% (2/6) pacientų
su 0-5, 6-7 ir 8-10 aukščiau minėtomis ŽIV protezės mutacijomis, susijusiomis su sumažėjusiu
lopinaviro jautrumu in vitro. Kadangi šie pacientai anksčiau nebuvo gydyti Kaletra ar efavirenzu,
dalis atsako galėjo priklausyti priešvirusiniam efavirenzo aktyvumui, ypač asmenims,
infekuotiems labai atspariais lopinavirui virusais. Šiame tyrime nebuvo kontrolinės pacientų,
negydytų Kaletra, grupės.
Kryžminis atsparumas. Kaletra proteazių inhibitoriais gydytų pacientų kitų proteazių inhibitorių
veikimas izoliatus, kuriuose po gydymo išsivystė laipsniškai didėjantis atsparumas lopinavirui:
Kaletra 3-jų II fazės ir vieno III fazės tyrimų, atliktų su proteazių inhibitoriais gydytais pacientais,
metu kryžminio atsparumo kitiems proteazių inhibitoriams buvimas buvo tiriamas 18-oje
išlikusių izoliatų, kuriuose pasireiškė atsparumo lopinavirui vystymasis. Vidutinis šių 18 izoliatų
lopinaviro IC50 padidėjimas nuo pradinio lygio iki virusų išlikimo lygio buvo atitinkamai nuo
6,9 iki 63 kartų, lyginant su ŽIV veikiančiais vaistais negydytais virusais. Apskritai, išlikusiuose
izoliatuose reikšmingas kryžminis atsparumas indinavirui, sakvinavirui ir atazanavirui išliko (jei
pradiniame lygyje buvo kryžminis atsparumas) arba atsirado. Buvo stebimas nedidelis
amprenaviro aktyvumo sumažėjimas, pradiniuose ir išlikusiuose izoliatuose IC50 vidutiniškai
padidėjo atitinkamai nuo 3,7 iki 8 kartų. Izoliatai liko imlūs tipranavirui, vidutinis IC50
padidėjimas pradiniuose ir išlikusiuose izoliatuose buvo atitinkamai nuo 1,9 iki 1,8 karto,
lyginant su ŽIV veikiančiais vaistais negydytais virusais. Papildomą informaciją apie tipranaviro
vartojimą, įskaitant genotipinius atsako prognostinius požymius, gydant lopinavirui atsparią ŽIV-
1 infekciją, skaitykite Aptivis Preparato charakteristikų santraukoje.
Klinikiniai rezultatai
Kaletra (kartu su kitais antiretrovirusiniais vaistais) poveikis biologiniams žymenims (plazmos
ŽIV RNR kiekiui ir CD 4+ T ląstelių skaičiui) buvo tirtas kontroliuojamų Kaletra tyrimų metu,
kurie truko 48- 360 savaičių.
Suaugusiesiems
Pacientams, anksčiau negavusiems antiretrovirusinio gydymo
M98-863 buvo randomizuotas, dvigubai aklas 653 antiretrovirusiniais vaistais negydytų pacientų
tyrimas, lyginantis Kaletra (400/100 mg du kartus per parą) su nelfinaviru (750 mg tris kartus per
parą) kartu su stadavudinu ir lamivudinu. Vidutinis CD4+ T-ląstelių skaičius tyrimo pradžioje
buvo 259 ląstelių/mm3 (ribos: nuo 2 iki 949 ląstelių/ mm3), o vidutinis plazmos ŽIV-1 RNR
tyrimo pradžioje buvo 4.9 log10 kopijų/ml (ribos: nuo 2.6 iki 6.8 log10 kopijų/ml).
1 lentelė
M98-863 tyrimo rezultatai 48 savaitę
Kaletra (N=326) Nelfinavir (N=327)
ŽIV RNR < 400 kopijų/ml* 75% 63%
ŽIV RNR < 50 kopijų/ml*† 67% 52%
CD4+ T-ląstelių skaičiaus
vidutinis padidėjimas nuo
tyrimo pradžios (ląstelių/mm3)
207 195
* ITT analizėje buvo pacientai, kurių duomenų trūko ir jie buvo vertinami, kaip negavę
virusologinio atsako
† p<0.001
113 nelfinaviru gydytų pacientų ir 74 lopinaviru/ritonaviru gydytų pacientų ŽIV RNR buvo
daugiau nei 400 kopijų/ml 24-96 gydymo savaitėmis. Iš jų 96 gydytiems nelfinaviru ir 51
lopinaviru/ritonaviru paimti izoliatai rezistensiškumo tyrimams. Rezistensiškumas nelfinavirui
apibrėžiamas kaip D30N ir L90 mutacijų buvimas protazėse, jis stebėtas 41/96 (43%) pacientų.
Rezistentiškumas lopinavirui apibrėžiamas kaip bet kokių pirminių ar aktyvių mutacijų buvimas
proteazėse (žr. aukščiau), jos stebėtos 0/51 (0%) pacientų. Rezistentiškumo trūkumas lopinavirui
buvo patvirtintas ir fenotipo tyrimais.
M05-730 buvo randomizuotas, atviras, daugiacentrinis palyginamasis tyrimas, kurio metu buvo
tiriami 664 anksčiau negavę antiretrovirusinio gydymo pacientai, kuriems skirta Kaletra
800/200mg vieną kartą per parą su tenofoviru DF ir emtricitabinu arba Kaletra 400/100mg du
kartus per parą su tenofoviru DF ir emtricitabinu. Pateikta farmakokinetinė sąveika tarp Kaletra ir
tenofoviro (žr. 4.5 skyrių), šio tyrimo rezultatai nebūtinai griežtai atitinka, kai yra skiriami kiti
Kaletra dozavimo režimai. Pacientai buvo atsitiktinai parinkti, santykiu 1:1 tie kas gavo 800/200
mg dozę vieną kartą per parą (n= 333) ar Kaletra 400/100 mg du kartus per parą (n= 331).
Smulkesnis padalinimas kiekvienoje grupėje buvo 1:1 (tabletės ar minkštos kapsulės). Pacientams
buvo skirtos tabletės arba minkštos kapsulės 8 savaites, po to, iki tyrimo pabaigos, visiems
likusiems tyrime pacientams skirtos tabletės vieną kartą arba du kartus per parą. Pacientams skirta
200 mg emtricitabino vieną kartą per parą ir 300 mg tenofoviro DF vieną kartą per parą.
Protokolas parodė, kad dozavimas vieną kartą per parą lyginant su dvejais kartais per parą nebuvo
prastesnis , jei patikimumo indeksas buvo 95% intervale, proporcingas atsakiusiems subjektams
(vieną kartą per parą minus du kartus per parą) išskyrus -12% 48 savaitę. Vidutinis tyrime
dalyvavusių pacientų amžius buvo 39 metai ( nuo 19 iki 71); 75% baltosios rasės ir 78% vyrai.
Pradiniame taške CD4+T ląstelių skaičius buvo 216 ląstelių/ mm3 (svyravimas nuo 20 iki 775
ląstelių/mm3) ir plazmos ŽIV-1 DNR buvo 5,0 log10 kopijos/ml (svyravimas nuo 1,7 iki 7,0 log10
kopijų/ml.
2 lentelė
Virusologinis tiriamųjų atsakas tyrimo metu 48 ir 96 savaitę
48 savaitė 96 savaitė
QD BID Skirtumas
[95% CI]
QD BID Skirtumas
[95% CI]
NC= Nesėkmė 257/333
(77.2%)
251/331
(75.8%)
1.3 %
[-5.1, 7.8]
216/333
(64.9%)
229/331
(69.2%)
-4.3%
[-11.5, 2.8]
Stebėti duomenys 257/295
(87.1%)
250/280
(89.3%)
-2.2%
[-7.4, 3.1]
216/247
(87.4%)
229/248
(92.3%)
-4.9%
[-10.2, 0.4]
Vidutinis CD4+ Tląstelių
skaičiaus
padidėjimas nuo
tyrimo pradžios
(ląstelių/mm3)
186 198 238 254
Per 96 savaites buvo galima atlikti genotipo tyrimus 25 pacientams iš QD grupės ir 26 iš BID
grupės, kurių virusologinis atsakas nebuvo pilnas. QD grupėje nebuvo nustatyta atsparumo
lopinavirui, o BID grupėje 1 pacientas, kuris turėjo ryškų atsparumą proteazių inhibitoriams
tyrimo pradžioje, tyrimo metu parodė atsparumą ir lopinavirui.
Nepertraukiamas virusologinis atsakas į Kaletra (kartu su nukleozidiniais/nukleotidiniais
atvirkštinės transkriptazės inhibitoriais) taip pat stebėtas nedidelės apimties II fazės 360 savaičių
tyrimo (M97-720) metu. Atliekant tyrimą, šimtas pacientų nuo pradžios buvo gydomi Kaletra
(įskaitant 51 pacientą, gavusius po 400/100 mg du kartus per parą ir 49 pacientus, kurie gavo po
200/100 mg du kartus per parą arba po 400/200 mg du kartus per parą). Atliekant atvirą Kaletra
tyrimą, visiems pacientams dozė pakeista į 400/100 mg, du kartus per parą, nuo 48 iki
72 savaitės. Trisdešimt devyni (39 %) pacientai nutraukė tyrimą, įskaitant 16 (16%), kurie
pasitraukė iš tyrimo dėl pašalinių reiškinių, iš jų vienas susijęs su mirtina išeitimi. Šešiasdešimt
vienas pacientas užbaigė tyrimą (per visą tyrimo laikotarpį 35 pacientai gavo rekomenduojamą
400/100 mg dozę du kartus per parą).
3 lentelė
M97-720 tyrimo rezultatai 360 savaitę
Kaletra (N=100)
ŽIV RNR < 400 kopijų/ml 61%
ŽIV RNR < 50 kopijų/ml 59%
CD4+ T-ląstelių skaičiaus vidutinis padidėjimas nuo tyrimo
pradžios (ląstelių/mm3)
501
Per 360 gydymo savaites genotipinė virusų izoliatų analizė sėkmingai atlikta 19 iš 28 pacientų,
kurių ŽIV RNR buvo daugiau nei 400 kopijų/ml, ir tyrimas parodė, kad nėra pirminių ar aktyvių
proteazių mutacijų (aminorūgščių 8,30, 32, 46, 47, 48, 50, 82, 84 ir 90 pozicijose) arba proteazių
inhibitorių fenotipinio atsparumo.
Pacientams, anksčiau gavusiems antiretrovirusinį gydymą
M06-802 buvo randomizuotas atviras tyrimas, kurio metu 599 pacientams, kuriems yra
nustatomas virusas gaunant priešvirusinį gydymą, buvo palygintas lopinaviro/ritonaviro tablečių
dozės skyrimo du kartus per parą ir kartą per parą saugumas, toleravimas ir priešvirusinis
aktyvumas. Pacientai anksčiau nebuvo gavę gydymo lopinaviru/ritonaviru. Jie buvo randomizuoti
santykiu 1:1 ir gavo arba lopinaviro/ritonaviro 800/200mg vieną kartą per parą (n= 300), arba
lopinaviro/ritonaviro 400/100mg du kartus per parą (n= 299). Pacientams buvo paskirti bent du
nukleozidų/nukleotidų atgalinės transkriptazės inhibitoriai, kuriuos parinko tyrėjas. Daugiau nei
Daugiau negu pusė į tyrimą įtrauktų pacientų niekada nebuvo gavę PI ir apie 80% pacientų turėjo
virusus su mažiau nei 3 PI mutacijomis. Vidutinis į tyrimą įtrauktų pacientų amžius buvo 41
metai (svyravimas tarp 21 ir 73); 51% baltaodžių ir 66% vyrų. Pradinė CD4+ vertė buvo 254
ląstelių/mm3 (svyravimas: tarp 4 ir 952 ląstelių/mm3) ir vidutinė plazmos ŽIV-1 RNR tyrimo
pradžioje buvo 4,3 log10 kopijos/ml (svyravimas: tarp 1,7 ir 6,6 log10 kopijų/ml). Apie 85%
pacientų turėjo <100,000 virusų kopijų/ml.
4 lentelė
802 tyrimo virusologinis atsakas 48 savaitę
QD BID Skirtumas
[95% CI]
NC= nesėkmė 171/300
(57%)
161/299
(53.8%)
3.2%
[-4.8%, 11.1%]
Stebėti
duomenys
171/225
(76.0%)
161/223
(72.2%)
3.8%
[-4.3%, 11.9%]
CD4+ T-ląstelių
skaičiaus vidutinis
padidėjimas nuo
tyrimo pradžios
(ląstelių/mm3)
135 122
Per 48 savaites buvo galima atlikti genotipo atsparumo tyrimus 75 pacientams QD grupėje ir 75
BID grupėje, šių pacientų virologinis atsakas buvo nepakankamas. QD grupėje 6/75 (8%)
pacientų buvo nustatytos naujos pirminės porteazių inhibitorių mutacijos (30,32,48,50,82,84,90
kodonų), o BID grupėje 12/77 (16%).
Vaikams
M98-940 buvo atviras geriamosios Kaletra formos 100 antiretrovirusinio gydymo negavusių
(44%) ir jį gavusių (56%) vaikų tyrimas. Visi pacientai negydyti nenukleozidiniais atgalinės
transkriptazės inhibitoriais. Pacientai buvo atsitiktiniu būdu atrinkti vartoti arba 230 mg
lopinaviro/57,5 mg ritonaviro/m2, arba 300 mg lopinaviro/75 mg ritonaviro/m2. Anksčiau
negydyti pacientai taip pat vartojo nukleozidinius atgalinės transkriptazės inhibitorius. Anksčiau
gydyti vaikai gavo nevirapiną plius iki dviejų nukleozidinių atgalinės transkriptazės inhibitorių.
Po 3 gydymo savaičių buvo vertinamas kiekvieno paciento dviejų dozavimo režimų saugumas,
efektyvumas ir farmakokinetikos pobūdis. Paskui visi pacientai vartojo 300/75 mg/m2 dozę.
Vidutinis pacientų amžius buvo 5 metai (ribos – nuo 6 mėnesių iki 12 metų), 14 pacientų –
jaunesni kaip 2 metų, o 6 pacientai – vienerių metų arba jaunesni. Vidutinis pradinis CD4 ląstelių
skaičius buvo 838 ląstelės/mm3, o vidutinis pradinis plazmos ŽIV RNR < 400 kopijų/ml
antiretrovirusinių vaistų nevartojusiems pacientams buvo 84%, o antiretrovirusiniais vaistais
gydytiems pacientams &am

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai.