Kotryna Varevičienė

Sritis:Psichiatrija, psichoterapija
Darbovietės: TAURAKALNIO SVEIKATOS NAMAI

Papildoma informacija:

Adresas:Valančiaus g. 7-13, Vilnius
Telefonai:(8 5) 2128283
El. paštas:

Specializacija:

Konsultuoju esant nuotaikos sutrikimams, nerimui, kt. emociniams sutrikimams, nemigai. Taip pat esant charakterio sąlygotiems sunkumams, tarpasmeninėms, ryšių, šeimos santykių problemoms.Sergant psichosomatinėmis bei psichikos ligomis.
Domėjimosi sritis - nuotaikos sutrikimai, depresija, tarpasmeninių ryšių problemos sergant depresija.


Užduoti klausimą

2015.11.12 20:27
Laba diena,
pries 4 men. pagimdziau dukryte. Lauktas ir mylimas vaikelis. Taciau naktimis reik daznai keltis, nes maitinu pati, dukryte uzmiega, o as sunkiai.Ilgai tenka vartytis. Pastebejau, kad esu pavargusi, svaigt pradejo galva.Stengiuos diena su dukra pamiegot,bet ne visada imanoma,mat tai priklauso, kiek ji miega. Kadangi dukryte daznai valgo, tai esame tiesiog namisedos ir ji niekur manes nepaleidzia. Pastebejau, kad visai nenoriu eit i lauka pasivaiksciot ar net i parduotuve, pradejau bijot zmoniu,nenoriu su jais bendrauti Svarbiausia,kad per pastarasias 3 savaites jau 6 kartus stipriai pradejo plakt sirdis sukilo pulsas, o is paskos ir spaudimas. 160./110, o pulsas perkopia 100. Tai dazniau buna nakti. Pradejau bijoti laukt nakties, bijoti likti su dukryte viena, kad tai nesikartotu. Kadangi gimdziau 38 sav.nes paskutini men buvo sukiles spaudimas,tai turejau dopegito ir ji vartojau dabar esant dideliam spaudimui, pradejau gerti vakarais valerijono tabletytes ir neuro arbata. Stengiuosi paskaityti idomu straipsni,paziureti koncerta ar smagu filma pries miega, pravedinu kambarius...tiesiog nezinau ka dar padaryti..labai noriu dukryte maitinti,bet nezinau ar nepakenks mano valerijonas ir neuro arbata ar dar kazka man pavartot...Bijau laukt nakties,kad vel nepakiltu pulsas ir spaudimas,nes tuomet iskyla baime,kad isves i ligonine ,o kaip tada palikciau dukryte...Su vyru sutariam gerai,bet tik as galiu ja uzmigdyti,nuramint kai verkia, juk jai svarbus papukas ne tik,kaip maistas, bet ir uzmiegant ji traukia,laiko kaip ciulptuka... kaip man sau padeti..Buciau dekinga, kad atsakymo sulaukciau i elektronini pasta.
Aciu.

Peržiūrėti atsakymą

Sveiki, be abejo, kad tokį mažą kūdikį auginti labai sunku, o jūs labai pasiaukojote ir truputį pamiršote save.
Dėl minėtų žolelių arbatų pavartojimo nebijokite, jos nėra tokios kenksmingos. Bandykite ieškoti galimybės pailsėti, kad kas nors jus nors valandėlei pakeistų. Rinkitės mažesnę blogybę-čiulptuką, kai dukrai reikalingas nusiraminimas, žinoma, prie jo priprasti reiks šiek tiek laiko. Be jūsų minėtų priemonių dar galite bandyti akupunktūrą ir homeopatinius vaistus. Pasitarkite su šeimos ar vaikų gydytoju kaip kuom ir kada galėtumėte papildomai pagirdyti ar primaitinti vaiką, kad galėtumėte pailsėti nors nakties metu. Vaikui labai svarbu turėti geros nuotaikos ir pailsėjusią mamą, taigi, turite pagalvoti ir apie save. Be to, nepamirškite, kad pirmaisiais metais vaikas labai greitai auga, keičiasi, taigi, dabartinė būsena nebus amžina.

2015.11.10 15:16
Laba diena,labai i galva lenda ikyrios mintys,netgi agresyvios,sunku man su jom kovoti,internete radau,kad tai turbut obsesijos (Dažniausiai pasitaiko šios obsesijos:

· Užsikrėtimo (kūno išskyrų, švaros, nešvaros, toksinų);

· Somatinės (mintys susirgti AIDSar kokia kita liga);

· Seksualinės (slopinamos seksualinės mintys, bijoma tapti homoseksualiu);

· Religinės (pernelyg didelis pamaldumas ar nuolatinės religinės mintys, bijoma pasakyti nepadorius žodžius viešai);

· Agresijos (mintis, kad nesugebės atsispirti nužudyti savo mylimą vaiką);

· Klaidų (mintis padaryti žalą dėl aplaidumo);

· Kitos - simetrijos, tvarkos poreikio, tikėjimo sėkmingais ir nesėkmingais skaičiais ir kt.
Buvau pas gydytoja israše vartoti paroxetina ir tiaprida ,jau vartoju mazdaug 2 metai,bet tos mintys vistiek islenda,man baisu...gal yra koks kitas vaistas?

Peržiūrėti atsakymą

Laba diena. Tiesa, įkyrumai todėl taip ir vadinami, kad sunkiai atsikratomi. Čia reiktų veikti kompleksiškai: derinti ir psichoterapiją su medikamentiniu gydymu, jei įkyrumai visiškai užvaldo ir tampa panašiom į kliedesius - galima skirti ir kitų vaistų. be to stenkitės neužsidaryti ir kiek įmanoma lavinti savo sveikąją dalį: sportas, fiziniai pratimai, muzika, šokis, piešimas, -kas lavintų vaizduotę ir treniruotų psichiką kitoje veikloje. Kad ir kokios jos būtų kankinančios - čia tik įkyrios mintys ir, jos nepavirs į veiksmus. Drąsiau ieškokite pagalbos. Jei nėra galimybės lankytis psichoterapijoje privačiai, ir turite socialinį draudimą, kreipkitės į Vasaros ligoninės Konsultacinės poliklinikos psichoterapijos dienos centrą, kur tektų lankytis kasdien 6 savaites.

2015.11.08 22:20
Nežinau tiesą sakant kokį klausimą turėčiau užduoti. Esu 26 metų. Kiek save pamenu, visada buvau uždara, ir vis jausdavau apatiją, dažnai puldavo depresija. Visada su savimi bandau tvarkytis pati, telkdamasi savimotyvacija. Bet pradedu manyti, kad gal man reikia ir kitų pagalbos. Esmė ta, kad negalėčiau pasakyti, jog taip atsitiko staiga ir netikėtai, tokia nuotaika atrodo gyvenu visą laiką, tik kartais jaučiuosi kiek geriau, o kartais blogai. Bet iš esmės tai yra kaip nuolatinė būsena. Baigiau studijas, turiu darbą, tokį, kokio norėjau. Tačiau pats darbas manęs nedžiugina, sunkiai randu motyvaciją ryte atsikelti ir nematau prasmės to daryti visą likusį gyvenimą. Jaučiuosi vieniša, darbe bendrauju mažai, nes vis atrodo, kad mane supa žmonės, su kuriais mano vertybės ir požiūris smarkiai prasilenkia ir jie manęs nesupranta. Artimų draugų turiu nedaug, kadangi nemėgstu kalbėtis paviršutiniškomis temomis, o labiau apie patį gyvenimą, psichologiją. Kadangi esu uždara, apie savo vidinius išgyvenimus retai ir sunkiai kam pasakoju. Šiandieninį savo gyvenimo variklį galiu pavadinti taip: darau, ne todėl, kad noriu, o todėl, kad reikia. Neturiu aistros jokiai veiklai, plaukiu pasroviui. Neturiu tikslų ir nematau savo ateities. Mano draugas kuria mūsų ateities planus, o aš, atrodo žiūriu į priekį ir nematau nieko. Nei su juo, nei su kuo kitu. Nežinau, kaip pradėti džiaugtis ir judėti į priekį, atrodo niekam neturiu jėgų. Vienintelis mano naudojamas atsakymas į visus klausimus - nežinau. Nes iš tiesų negaliu suvokti, kas yra teisinga ir niekaip negaliu apsispręsti net iškilus paprasčiausiems klausimams. Nuo ko turėčiau pradėti, kad galų gale kas nors mano gyvenime pasikeistų? Kad pasikeičiau pati. Vis svarstau, kad turėčiau nutraukti santykius su draugu, kad negadinčiau jo gyvenimo, nes pati dėl nieko negaliu apsispręsti. Bet nesu tikra ar tai išeitų į gerą ir ar paskui dėl šito nesigailėčiau.

Peržiūrėti atsakymą

Laba diena. Atrodo, kad jūs patiriate depresines būsenas, kurios sąlygotos jūsų asmenybės struktūros. Jums būtų naudinga dažniau pagalvoti,o ką iš tikrųjų norėtumėte veikti gyvenime,kodėl neišeina to padaryti, kokie galimi kompromisai, kodėl darote tai, ką darote dabar. Asmenybės sąlygotas būsenas galima koreguoti ilgalaike psichoterapija.

2015.11.01 23:41
Sveiki.jau metai laiko vartoju antidepresantus nuo panikos sutrikimu.jauciuosi gerai.ar galiu pastoti vartodama tuos vaistus?

Peržiūrėti atsakymą

Laba diena. Norėdama pastoti antidepresantus būtinai turėtumėte nutraukti. Jų saugumas neįrodytas (nėra tyrimai atliekami su nėščiomis), o iš atsitiktinai vartojusių buvo neigiamų pranešimų apie nepageidaujamą poveikį vaisiaus vystymuisi. Jeigu jau jūsų būsena būtu tokia sunki, kad negalėtumėte apsieiti be vaistų, - turėtumėte būti gydytojo priežiūroje ir kad jums parinktų mažiausiai kenksmingus vaisiui vaistus. Be to, dėl panikos galite lankyti psichoterapiją jau dabar, kad paruoštumėte save, būtumėte atsparesnė nerimui.

2015.10.31 16:38
laba diena, norejau pasiklausti kaip zmogui gydantis nuo depresijos, padeti sau nustoti gerti, tenka pripazinti kad inikau i alkoholio liuna.gal padetu anoniminiu alkoholiku klubai ar vaistai.

Peržiūrėti atsakymą

Sveiki,
norint išsikapstyti, kaip jūs sakote iš "liūno", be abejo yra įvairių pagalbų. Galite kreiptis į Vilniaus Priklausomybių ligų centrą. Ten, nutraukus alkoholio vartojimą, yra detoksikacijos, arba pagalbos vaistais galimybė, Minesotos programa (jau nemokamai), tiems, kurie jau nevartoja 2 savaites. Anoniminių alkoholikų grupės pagal gyvenamą vietą arba kt. prioritetus. O jei pats turite pakankamai valios sustoti - nutraukite ir kreipkitės medikamentinio depresijos ir priklausomybės gydymo į psichiatrą.

2015.10.29 19:22
Nezinau kur kreiptis tai rasau jums.Turiu toki pastebejima. Kai nevartoju alhogolio atsiranda toks pozimis. Kai uzverciu galva aukstin noredamas pamatyti medzio virsune man atsiranda nezimus svaigulys.. kai pavartoju alhogoli jis dinksta...bet pats jau gerokai bunu paemes gramu...apie 200g. Ar tai jau pavojinga ar tik seip ir nekreipti demesio. Nuosirdziai aciu tomas.

Peržiūrėti atsakymą

Laba diena,
nežinau ar kiekvieną dieną vartojate alkoholio. Jei vartojate dideliais kiekiais ir ilgokai, aišku, nutraukus vartojimą dėl abstinencijos (simptomai dėl nutraukimo) gali atsirasti įvairiausių organizmo sutrikimų (nerimas, drebulys, prakaitavimas, širdies plakimas, tame tarpe ir gali svaigti galva). Pastebėkite šį simptomą savaitę ar dvi nevartodamas alkoholio, o jei nepraeina - kreipkitės į neurologą, kad ištirtų.

2015.10.28 22:06
Sveiki. Gyvenu su vyru, ką tik susilaukėme dukros. Gyvename bute kartu su jo broliu,žmona ir vaiku. Kartu nuomojamės butą (gyvename užsienyje). Kaip tik atvažiavome čia (3 metai maždaug) taip ir gyvename visi kartu. Per tiek laiko įgriso - jų atžala prašo dėmesio,nuolatos atbėga į kambarį, elektros išnaudoja labai daug,gyvendami vieni,mažiau turbūt išleistumėme pinigų ant mokesčių, su vyru pykstamės atrodo vien dėl jų. (kol jų nebuvo porą savaičių sutarėme labai gerai) Manau,kad jo brolis naudojasi mūsų šeima. Jie kūrė tokį planą,kad nebegyventi kartu su mumis ir vis sakydavo,kad nebegyvensim jau norim atskirai ir t.t. tačiau jiems planas nepavyko,tai vėl palengvėle prisišliejo...Atsirado galimybė išsikraustyti į kitą butą...tačiau vyro brolis kraustosi kartu...vyras tempiasi vėl gyventi kartu.. o gal turėčiau sakyti,kad jis nemoka pasakyti jam ne, nepasipriešina jam -- ne pirmas kartas...Kai bandau pasikalbėti su juo - nesileidžia į kalbas,sako kad tai yra jo brolis,jam bus sunku išgyventi... nes žmona nedirba. Bet taip nėra! Visi sako,kad jie tik naudojasi, nori išpešti kuo daugiau naudos,kad tik jiems būtų geriau gyventi.... Noriu normalios šeimos,gyventi dviese auginti mažylę, juk čia nenormalu, kad taip neatlimpa,kad taip veržiasi gyventi kartu... Aš matau,kad mumis naudojasi, bet NIEKO padaryti negaliu,nes vyras tuoj pat supyksta, nesileidžia į kalbas....Taigi klausimas - kaip man su juo pašnekėti? Ką man sakyti,kad jis tuoj pat nesupyktų? Aš net nebežinau nuo ko pradėti,kaip prie jo prieiti ties ta tema,nes tik pradėjus jis tuoj pat nutraukia pokalbį savo supykimu...Kaip man jį perkalbėti,kaip jam pasakyti,kad čia yra didelė klaida?...

Peržiūrėti atsakymą

Sveiki,
atrodo, kad jums verta jau nebekalbėti apie brolį, o bandyti kalbėti apie savo santykius, kas ko nori ir tikisi, kas ir kokių atsakomybių imasi šeimoje, kaip turėtumėte priimti sprendimus (kartu ar po vieną) kad geriau suprastumėte vienas kitą. Be to visada naudinga įsijausti į kito (jūsų vyro) situaciją. Kaip pasielgtumėte jūs, jei tai būtų jūsų brolis ar sesuo. Kokie būtų jūsų sprendimai? Ką patartumėte tiems "nesavarankiškiems" giminaičiams, ko tikėtumėtės iš sutuoktinio? Radus šiuos atsakymus jums būtų lengviau bendrauti su vyru.

2015.10.28 00:26
Sveiki. Man 45 metai. Issiskyrusi. Daugiau kaip puse metu draugauju su senai pazystamu (susipazinome pries 25 metus) vyru. Jis irgi issiskyres. Viskas buvo gerai iki kol nepasirode jo buvusi drauge Vanda. Jie draugavo apie 5 metus. Prasidejo ( is buvusios drauges) prasymai susitaikyti, vel viska pradeti is naujo, nors kiek as zinau, ji draugyste ir nutrauke. Ju draugavimo metu Vanda buvo neistikima(taip man sake draugas). Draugas siuo metu pasimetes. Ir man nelengva tokioje nezinioje gyventi.

Peržiūrėti atsakymą

Sveiki, be abejo, jums nelengva. Tačiau taip ir neuždavėte klausimo. Ar jis skambėtų: "ką daryti?" Jeigu jūsų draugas jums atrodo vertas kovos, prisiminkite savo stipriąsias puses, privalumus, situacijas, kada gyvenime pasitraukėte nekovojusi, kaip po to gailėjotės, nevertinote savęs, pergyvenote ir grąžinkite savo energiją ir jėgas į santykį, mylėkite, jei mylite, padarykite tai kas nuo jūsų priklauso, na o, tai, kas nepriklauso, -paleiskite.

2015.10.22 14:37
Laba diena. Esu 23 metu mergina. Mane jau keli metai kankina netimo priepoliai. Esu labai jautri, del visko pergyvenu ir imu giliai į sirdi. Daznai buna liudesio priepoliai kuomet norisi verkti.... kaip galeciau iveikti savo perdeta jautruma, galbūt yra kokie vaistai.

Peržiūrėti atsakymą

Laba diena. Kiek suprantu, nerimas jus ištiko įžengus į suaugusiojo amžių. Galimai buvo kažkokių įvykių, išsiskyrimų, kurie jį išprovokavo. Greičiausiai tokia jūsų reakcija sąlygota charakterio (asmenybės bruožų rinkinys), o charakterio gydyti vaistais nėra prasmės, tokiu būdu jis "nesigydo". Charakterį galima grūdinti pasitinkant gyvenimo iššūkius ir tikint, kad tai, ką išgyvenate sunkaus - nenueis perniek, o suteiks jums patyrimo ir pasitikėjimo savimi, kas su laiku ir sumažins nerimą. Vaistus galima pavartoti laikinai kažkokių gyvenimo krizių metu, kai ypatingai sunku, dėl nerimo nebepailsite, nebeišsimiegate ir nebegalite atlikti kasdienės savo veiklos. Be abejo, pradėti reiktų nuo žolinių preparatų (valerijono, melisos, apynių, pasifloros, jonažolių), galbūt Triptano (5-hidroksitriptofanas ir B gr vitaminai),o jei šie nepadeda - kreiptis į gydytoją, kad išrašytų receptinių medikamentų. Be abejo jums tiktų ir psichoterapija.

2015.10.19 11:49
Laba diena,
radau Jūsų el. pašto adresą internete. Esu trisdešimties... Kadangi pas savo gydytoją vis neatrandu laiko nueiti dėl užimtumo, nusprendžiau parašyti Jums, gal tai nėra kokia didelė problema, kurią, kaip pradedu manyti, galbūt turiu.
Beveik treji metai, kai dirbu be atostogų ir be poilsio dienų, pastarųjų porą turėjau prieš daugiau nei mėnesį. Dirbu septynias dienas per savaitę po aštuonias - dešimt valandų. Pastarieji keli metai buvo ir yra dabar labai įtempti dėl teismų ir kitokių darbinių reikalų. Po darbų, kadangi devyneri metai esu sportuojanti, bėgdavau į treniruotes, sportuodavau visas penkias- šešias dienas, kadangi dar ruošiausi ir varžyboms. Dar auginu dukrą, tai reiškia, kad po visko laukia ir buitis. Gal būtų viskas ir gerai, bet kuo toliau, tuo labiau jaučiu, kad kažkas su manimi negerai. Nebeturiu jėgų atlikti kasdienių darbų, keletą valandų intensyviau padirbus fiziškai ar įtemptai sprendžiant iškilusias problemas, netenku visų jėgų, sunku pastovėti ant kojų, svaigsta galva, krenta darbingumas, nuotaika, atrodo, kad arba tuoj išprotėsiu arba norisi dingti kažkur. Prieš keturis mėn man buvo atlikta cholesteotomos operacija, po keturių dienų grįžau į darbus, po trijų savaičių į sportą. Taip mėgusi sportą, dabar nebegaliu net pagalvoti, kad galėčiau eiti į treniruotes, tada dar labiau apima neviltis. Namų nebetvarkau, nes vakarais jaučiuosi išsekusi. Negana to jau keletą dienų maudžia sąnarius, raumenis, rytais sunku atsibusti, nes prabundu naktimis. Jei kada ir išmiegu apie aštuonias valandas, jaučiuosi vis viena pavargusi, be to nebelankant treniruočių, nukrypau nuo sveikos mitybos, priaugau keletą kilogramų. Mažiau ėmiau rūpintis savim- plaukai gali būti neplauti savaitę ir daugiau, jeigu dantys nevalyti man būdavo neįmanomas dalykas- dabar galiu jų nevalyti ir keletą dienų.
Žodžiu- būsena- kaip aš ją galiu apibūdinti- labai didelis nuovargis. O gal tai tik tinginystė? Kai kurie artimieji žiūri į mano nesitvarkymą labai skeptiškai kaip į tinginiavimą, įvardija, kad jie irgi daug dirbdavo, bet pas juos viskas "blizgėdavo". Man patinka tvarka, bet jau nebeturiu jėgų kažką daryti, būna dienų, kad atrodo kaip ir neblogai jaučiuosi, bet " mėto į šonus", nesusikaupiu.
Nežinau kaip elgtis....Eiti pas gydytojus, o gal čia tik tingumas... Negaliu uždaryti savo verslo savaitei ir namuose skalbinius džiaustyti. Darbe taip pat jau nebesu efektyvi, kadangi dukra trečiokė, padedu ruošti namų darbus ir išsigąstu, kai suvokiu, jog nebežinau kaip išspręsti elementaraus trečios klasės uždavinio. Prašau Jūsų patarimo.

Peržiūrėti atsakymą

Laba diena, gali būti, kad tie jūsų artimieji labai reiklūs arba perfekcionistai, o atrodo, kad tokia sau tapote ir jūs, nes minite tik darbinius pasiekimus, apkrovas. Nenuostabu, kad jaučiatės išsieikvojusi, pavargusi. Gal yra dalykų, už kuriuos ir be pasiekimų galėtumėte mylėti save? O kaip santykiai? Ar turite artimų suaugusių žmonių, kurie jus tiesiog išklausytų ir nelenktyniautų išblizginimu, kai jaučiatės pavargusi? Jeigu ne, tai verta atrasti... Psichoterapinė pagalba, žinoma, irgi būtų naudinga.

Video