Gaivinimo ir skubiosios medicinos naujovės

Teksto dydis:

Gaivinimo ir skubiosios medicinos naujovės

Pranešama, kad į sausio 14 d. į Litexpo parodų centre vykusią konferenciją „Gaivinimo ir skubiosios medicinos naujovės – 2010 m. rekomendacijos“ susirinko per 1800 įvairių specializacijų medikų. Jiems buvo pristatyti naujausi gaivinimo standartai, kuriuos 2010 m. gruodį pateikė Tarptautinis gaivinimo komitetas (ILCOR – International Liaison Committee on Resuscitation, kurį sudaro Amerikos širdies asociacija, Europos gaivinimo taryba ir kitų šalių medikų organizacijos).
Staigios mirties atveju, įvykio liudininkams nedelsiant pradėjus gaivinti žmogų, jo šansai išgyventi padidėja 2-3 kartus (šaltinis: Ilcor). Kas penkerius metus ILCOR atnaujina suaugusiojo, vaiko ir naujagimio gaivinimo standartą atsižvelgiant į naujausių mokslinių tyrimų duomenis. Šio standarto sukūrimui pasitelkta net 471 mokslinio tyrimo rezultatai. 
 
Lietuvoje šiuo metu oficialiai galioja SAM patvirtintas dar 2000 – ųjų metų standartas, reglamentuojantis tokią gaivinimo seką: kvėpavimo takų atvėrimas; oro įpūtimas;  krūtinės paspaudimai.
 
2010- siais ILCOR patvirtinta naujovė kur pirmoje vietoje yra krūtinės paspaudimai. Jei žmogus nemoka, negali, ar nenori dėl higienos atlikti oro įpūtimo, vien krūtinės paspaudimai gali padėti išsaugoti gyvybę iki atvyks greitoji medicinos pagalba. Didžiausia klaida yra baimė pakenkti ir pasyvus medikų pagalbos laukimas. 
Pagrindinis skirtumas gaivinant vaikus ir suaugusiuosius yra tas, kad, dėl fiziologinių savybių, vaikams pirmiausia sustoja kvėpavimas, skirtingai nuo suaugusiųjų, kuriems pirmiausia sustoja širdis. Vaiko gaivinimas dėl minėtos priežasties pradedamas nuo kvėpavimo takų atvėrimo ir oro įpūtimo. Oro įpūtus du kartus, krūtinės ląsta turi būti spaudžiama 15 kartų.
Kraujagyslių ligos – vienos iš pagrindinių priežasčių, dėl ko pasaulyje miršta žmonės. ES dėl šios priežasties kasmet miršta apie du milijonus žmonių. Mirtis  nuo širdies ir kraujagyslių ligų paprastai ištinka per kelias valandas nuo simptomų pradžios. Ištikus staigiai mirčiai greitoji medicinos pagalba ne visada greitai prieinama, ir šiuo atveju išgyvenamumas  priklauso nuo aplinkinių. Lietuvoje po staigios mirties atgaivinama tik apie 5 proc. ligonių.  Jei visuomenė būtų pasirengusi teikti pirmąją pagalbą, šį skaičių būtų galima gerokai padidinti. Daugelyje Vakarų šalių tam tikslui puikiai pasitarnauja ir masinio žmonių susidūrimo vietose (pvz. prekybos centruose) patogiai išdėstyti ir greit pasiekiami labai paprasto naudojimosi defibriliatoriai.
 
Konferencijoje dalyvavo žymūs šalies medikai: Lietuvos Skubiosios medicinos draugijos pirmininkas Dinas Vaitkaitis, prof. Remigijus Žaliūnas (Lietuvos kardiologijos draugijos prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius), Lietuvos širdies asociacijos vadovas doc. Dr. Pranas Šerpytis, Kauno sveikatos universiteto klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas ir kiti, taip pat klinikinę mirtį išgyvenę žmonės, kurie gyvi liko tik dėl laiku ir teisingai suteiktos skubiosios pagalbos.
 
Konferencijos metu gydytojai reanimatologai naujausios gaivinimo technikos apmokė net keturis šimtus moksleivių ir visus renginyje dalyvaujančius žiniasklaidos atstovus.

Komentuoti